Naujienos ir įvykiai

2019-10-08

Tarpsisteminių jungčių prieinamumas mažina elektros energijos kainą

Rugsėjo 30 – spalio 6 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 17 % iki vidutinės 45,9 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 5 % ir siekė 35,2 Eur/MWh, o tuo tarpu „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas vidutinis 4 % kainos kritimas iki 39,5 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 51,8 Eur/MWh, visgi ji buvo 13 % žemesnė nei savaitę prieš tai.
Elektros energijos kaina krito ir Latvijoje (17 % iki 46,0 Eur/MWh), ir Estijoje (19 % iki 45,7 Eur/MWh). Elektros energijos kainos kritimui Baltijos šalyse turėjo po taikytų apribojimų 100 % rinkai prieinama „NordBalt“ jungtis bei „SwePol“ jungtis tarp Švedijos ir Lenkijos. Kainos kritimą pristabdė pralaidumų apribojimai tarp Švedijos ir Suomijos bei augęs elektros energijos suvartojimas.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 47 % viso jų elektros energijos suvartojimo (256 GWh). Baltijos šalyse mažėjo hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių generacija atitinkamai -29 % ir -22 %. Tuo metu vėjo elektrinių generacija augo 23 %. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 2 % ir siekė 539 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 58 % viso šalies poreikio (96 GWh generacija iš 166 GWh poreikio), Latvijos – 70 % (98 GWh iš 140 GWh) ir Lietuvos – 26 % (62 GWh iš 234 GWh). Estijoje vėjo generacija augo 172 % iki vid. 76 MWh generacijos, Latvijoje 4 % iki 11 MWh, o Lietuvoje krito 12 % iki vid. 100 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 12 %. Ketvirtadaliu krito hidroelektrinių, 12 % vėjo elektrinių ir 5 % šiluminių elektrinių gamyba. Hidroelektrinių generacijos kritimą sąlygojo pradėtas neplaninis 1-o Kruonio HAE agregato remontas, dėl kurio Kruonio HAE generacija sumažėjo 32 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 47 %, vėjo elektrinės 27 % ir hidroelektrinės 26 %.
74 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 2 %. Importo struktūra: 57 % iš trečiųjų šalių, 37 % iš Švedijos ir 6 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 40-ą savaitę sumažėjo 4%. Eksporto srauto pasiskirstymas: 75 % į Lenkiją ir 25 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi 1 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 80 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 9 %, o Latvijos kryptimi – 20 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 40 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 4 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų