Naujienos

2019-08-27

Regione tolygios elektros energijos kainos

Rugpjūčio 19-25 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės – šįsyk fiksuotas nežymus, 1 %, mažėjimas iki vidutinės 47,8 Eur/MWh kainos. Elektros kaina regione išliko tolygi – sumažėjimas stebimas ir Latvijoje bei Norvegijos prekybos zonose.
Tuo metu „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina augo 1 % ir siekė 39,5 Eur/MWh. Aukščiausia kaina pasiekta Lenkijoje – 60,1 Eur/MWh. Didžiojoje dalyje regiono šalių elektros energijos kainą augino sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei šiek tiek padidėjęs elektros energijos suvartojimas, tačiau saulės elektrinių generacijos augimas Vokietijoje bei antrą savaitę iš eilės sumažėjusi apyvartinių taršos leidimų kaina (-2 %) sąlygojo tolygesnę savaitės kainą. Apyvartinių taršos leidimų kaina 34-ą savaitę siekė 26,3 Eur/tCO2.
Elektros energijos kainos mažėjimui Latvijoje ir Lietuvoje įtakos turėjo padidėjusi vietinė šalių elektrinių generacija, užtikrintos importo galimybės iš kaimyninių šalių bei sumažėjusi apyvartinių taršos leidimų kaina. Tuo metu Estijoje, nepaisant bendro generacijos kiekio sumažėjimo 9 %, elektros energijos kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai dėl padidėjusios vėjo elektrinių gamybos bei tolygaus elektros energijos vartojimo.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 57 % (283 GWh) viso jų elektros energijos suvartojimo. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 2 % iki 497 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 66 % viso šalies poreikio (generacija 95 GWh iš 144 GWh poreikio), Latvijos – 100 % (132 GWh iš 133 GWh) ir Lietuvos – 26 % (57 GWh iš 221 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 3 %. Didesnį elektros energijos kiekį generavo hidroelektrinės (+7 %) ir šiluminės elektrinės (+5 %). Tuo metu vėjo elektrinių generacija sumažėjo dešimtadaliu. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 45 %, hidroelektrinės 41% ir 14 % vėjo elektrinių gamyba.
Praėjusią savaitę 74 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 8 %. Importo struktūra: 57 % iš trečiųjų šalių, 38 % iš Švedijos ir 5 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 34-ą savaitę augo 24 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 75 % į Lenkiją, 24 % į Latviją ir 1 % į Švediją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 71 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 87 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 8 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 11 %.
 
„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79