Naujienos

2016-07-08

Pirmasis pusmetis su naujosiomis elektros jungtimis: didesnis saugumas ir mažesnės kainos

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina smuko 4 proc., palyginti su 2015 m. pirmais šešiais mėnesiais. Vidutinė kaina šiemet siekė 36,2 euro už megavatvalandę. 
 
„Palyginti su 2014 metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė elektros rinkos kaina šiemet buvo net 22 proc. mažesnė. Kainas biržoje mažino naujosios tarptautinės elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“, užtikrinusios didesnę importuojamos elektros pasiūlą, konkurenciją rinkoje ir suvienodinusios kainas tarp trijų Baltijos šalių“, - šiandien pasibaigus Elektros rinkos plėtros komiteto posėdžiui kalbėjo energetikos viceministras Rokas Baliukovas.
 
Nuo vasario „LitPol Link“ veikia normaliu režimu ir labiausiai pasitarnavo kaip elektros sistemos patikimumo ramstis. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 106 valandas, Lenkijos sistemos operatoriui „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 5 valandas. 
 
Anot elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, „LitPol Link“ naudos galėtų būti dar didesnės, nes dėl Lenkijos sistemos operatoriaus taikomų jungties galios ribojimų per pusmetį vidutinis pralaidumas iš Lenkijos į Lietuvą siekė 221 megavatą – mažiau nei pusę jungties galios. Daugiau nei du trečdalius laiko, kai veikia „LitPol Link“, iš viso nebuvo galimybių elektros srautui į Lietuvą. 
 
„Jungtis veikia itin stabiliai ir patikimai, jos prieinamumo rodikliai yra pavyzdiniai, tačiau Lenkija riboja pralaidumą aiškindama tai kylančia rizika jos sistemos patikimumui. Todėl jei elektros rinkos kaina Lietuvoje yra aukštesnė nei Lenkijoje, mes jungtimi pasinaudoti galime ne visada. Kita vertus, veikiant „NordBalt“ ir kitoms Baltijos bei Šiaurės šalių jungtims, Lenkijoje išlieka aukščiausios elektros rinkos kainos“, – Elektros rinkos plėtros komitete sakė „Litgrid“ vadovas.
 
Lietuvos ir Švedijos jungties „NordBalt“ pralaidumas yra išnaudojamas daugiau nei 90 procentų.
 
„Vos per keletą mėnesių importas iš Švedijos tapo svarbus visai Lietuvos elektros sistemos, jo srautas beveik prilygsta elektros kiekiui, importuojamam iš trečiųjų šalių“, – sakė D. Virbickas.
 
Per bandomąjį laikotarpį „NordBalt“ atsijungė 15 kartų, tarp jų ir du kartus planiniams remontams.
 
„Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių Baltijos jūros regione statistika rodo, kad daugiausiai atsijungimų įvyksta per trejus pirmuosius jungties eksploatacijos metus. Viena jungtis vidutiniškai gali būti neprieinama apie trečdalį laiko“, – sakė D. Virbickas. 
 
Daugiau nei pusę „NordBalt“ atsijungimų lėmė valdymo sistemų sutrikimai abiejose kabelio pusėse. Penkis kartus „NordBalt“ atsijungė dėl jungiamųjų kabelio dalių – movų – gedimų. Nustatyti gedimo vietą sausumos arba jūriniame kabelyje galima tik su specialia įranga, tai gali užtrukti nuo kelių iki keliolikos parų. Movų gedimų priežastims ištirti ir techniniam sprendimui surasti pasaulinė technologijų kompanija ABB, projektavusi ir įrengusi jungtį, pasitelkė didžiules vidaus ir išorės specialistų pajėgas. Iš viso atskiras kabelio atkarpas sausumoje jungia apie 130 tokių movų.
 
Elektros rinkos komiteto dalyviams posėdyje taip pat buvo pristatyta pusmečio elektros rinkos apžvalga, įvertinta elektros rinkos projektų pažanga. Tradiciškai elektros rinkos komitetai vyksta keturis kartus per metus. Jų metu elektros rinkos dalyvių, elektros gamybos ir skirstymo įmonių, asocijuoto verslo, valstybės institucijų atstovai turi galimybę diskutuoti rūpimais elektros rinkos klausimais.