Naujienos

2019-08-06

Palankesnės importo galimybės mažino Baltijos šalių elektros energijos kainą

 Liepos 29 – rugpjūčio 4 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 9 % iki vidutinės 50,8 Eur/MWh kainos. Elektros kaina augo 4 % visose šalyse, išskyrus Baltijos šalis ir Suomiją, kuriose kaina vidutiniškai sumažėjo dešimtadaliu. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai ir siekė 44,2 Eur/MWh. Aukščiausia kaina pasiekta Lenkijoje – 63,8 Eur/MWh.
Didžiojoje dalyje regiono šalių elektros energijos kaina augo dėl aukštos apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos ir žemos atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinių generacijos. Vidutinė savaitės ATL kaina 31-ą savaitę siekė 28,6 Eur/tCO­2. Vien Vokietijoje vėjo elektrinių generacija sumažėjo 60 %, saulės elektrinių – 20 %.
Elektros energijos kainos pokyčiui Baltijos šalyse įtakos turėjo sumažėjusi vietinė šalių generacija, vykdomi elektrinių planiniai ir neplaniniai remontai, tačiau padidėjęs importo srautas iš kaimyninių šalių turėjo didesnę įtaką ir kaina mažėjo. Baltijos šalyse elektros generacija 31-ą savaitę sumažėjo 4 % - didžiausias 12 % sumažėjimas fiksuotas Lietuvoje. Vertinant generacijos šaltinius, 26 % krito vėjo elektrinių generacija ir po 2 % šiluminių bei hidroelektrinių generacija. Lietuvoje vėjo elektrinių generacija sumažėjo beveik dvigubai iki 46 MWh, Latvijoje 33 % iki 5 MWh. Vienintelėje Estijoje vėjo elektrinių generacija augo 30 % iki 41 MWh.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 45 % viso jų elektros energijos suvartojimo. Bendras šalių elektros energijos suvartojimas išliko tolygus. Estijos vietinė generacija pagamino iki 55 % viso jos poreikio, Latvijos – 68 %, o Lietuvos – 25 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija po praėjusią savaitę fiksuoto augimo sumažėjo 12 %. Labiausiai krito vėjo elektrinių generacija 46 %, hidroelektrinių sumažėjo 5 %. Sumažėjus atsinaujinančių išteklių generacijai, šiluminės elektrinės gamybą didino 3 %. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 45 %, hidroelektrinės – 41 %, o vėjo elektrinių gamyba sudarė tik 14 % visos vietinės Lietuvos generacijos.
31-ą metų savaitę 75 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas padidėjo 17 %. Elektros energijos kainos mažėjimui įtakos turėjo augęs importo srautas iš III šalių bei Latvijos ir Švedijos. Atitinkamai importo srautas iš III šalių augo 23 %, iš Latvijos 21 % ir iš Švedijos 20 %. Importo struktūra: 53 % iš trečiųjų šalių, 36 % iš Švedijos ir 11 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 31-ą savaitę išaugo – daugiau nei du kartus augo eksporto srautas į Lenkiją. Eksporto srauto pasiskirstymas: 94 % į Lenkiją ir 6 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 78 %, Lietuvos kryptimi – 0 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 77 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 18 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 55 %.