Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Mažiau vėjuoti orai kelia elektros energijos kainą
2019-12-23

Mažiau vėjuoti orai kelia elektros energijos kainą

Gruodžio 16 - 22 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo 9 % iki vidutinės 42,2 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 % ir siekė 37,5 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 5% kainos augimas iki 39,0 Eur/MWh.
Elektros kaina augo ir Latvijoje bei Estijoje po 9 % (LV ir EE kaina – 42,2 Eur/MWh).
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo apie trečdaliu sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, bendras elektros kainos augimas regione, bei augusi brangesnių elektrinių generacija. Elektros kainos augimą šiek tiek pristabdė sumažėjęs elektros energijos suvartojimas bei sumažėjusi apyvartinių taršos leidimų kaina – po praėjusią savaitę fiksuoto 1 % augimo, gruodžio 16 - 22 d. kaina krito 3 % iki 24,2 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 57 % viso jų elektros energijos suvartojimo (314 GWh). Generacija augo tik Latvijoje (16 %), o Lietuvoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 13 % ir 15 %. Latvijos generaciją augino pagrindinių hidroelektrinių generacijos augimas antrą savaitę iš eilės – pastarąją fiksuotas vidutinis 14 % augimas. Bendrai Baltijos šalyse hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių generacija augo atitinamai 9 % ir 23 %, o vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 29 %. Bendras šalių elektros suvartojimas sumažėjo 11 % ir siekė 550 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 66 % viso šalies poreikio (95 GWh generacija iš 143 GWh poreikio), Latvijos – 89 % (139 GWh iš 155 GWh) ir Lietuvos – 32 % (79 GWh iš 251 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 8 % iki vid. 146 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 18 % iki 30 MWh, o Lietuvoje taip pat sumažėjo 5 % iki vid. 238 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 13 %. Šalyje ketvirtadaliu sumažėjo vėjo elektrinių generacija ir po 4 % šiluminių bei hidroelektrinių generacija. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 41 %, vėjo elektrinės - 38 % ir hidroelektrinės – 21 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 68 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas padidėjo 2 %. Importo struktūra: 77 % iš trečiųjų šalių, 19 % iš Švedijos, 1 % iš Latvijos ir 3 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 2 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 52 % Lenkijos, 45 % Latvijos ir 3 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 58 %, o Lietuvos kryptimi 11 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 46 %, o Švedijos kryptimi 2 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 2 %, o Latvijos kryptimi – 36 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 5 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 20 %.
 
Į viršų