Naujienos

2013-11-26

„Litgrid“ kviečia Baltijos šalių sistemų operatorius racionaliau išnaudoti turimas technines galimybes elektros importui

„Litgrid“ siūlo iš esmės peržiūrėti jungčių pralaidumų paskirstymo elektros rinkai galimybes ir susitarti dėl racionalesnio jų panaudojimo sudarant sąlygas importuoti daugiau elektros į deficitines Lietuvos ir Latvijos elektros energetikos sistemas. Tokį pasiūlymą partneriams Latvijoje ir Estijoje pateikė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius.
 
„Baltijos regiono elektros energetikos sistemų esami techniniai pajėgumai galėtų ir turėtų būti panaudojami racionaliau – tai leistų kur kas efektyviau panaudoti esamus resursus didesniam elektros importui į deficitines Lietuvos ir Latvijos sistemas užtikrinti“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius šiandien vykstančiame Baltijos energetikos forume.
 
Per 2010–2013 metus į regiono elektros energetikos sistemų patikimumą ir rezervų palaikymą buvo investuotos nemažos lėšos, atsirado naujų elektros gamybos pajėgumų regione: 2010 m. pradėjo veikti Kaliningrado termofikacinės elektrinės antrasis blokas, 2011 m. modernizuota Kauno hidroelektrinė, 2012 pradėtas eksploatuoti Lietuvos elektrinės devintasis blokas, 2013 m. modernizuoti Latvijos hidroelektrinių generatoriai. Statistiškai vertinant faktinį rezervo poreikį ir panaudojimą per pastaruosius metus, šios investicijos galėtų būti panaudojamos racionaliau.
 
„Baltijos šalys, panaudodamos Kruonio hidroakumuliacinėje, Lietuvos elektrinėje ir Latvijos hidroelektrinėje turimus galios rezervus galėtų daugiau pralaidumų suteikti elektros prekybai ir taip suvaldytų kainų šuolius elektros biržoje. „Litgrid“ specialistų skaičiavimai rodo, kad efektyvesnis esamų pralaidumų panaudojimas leistų padidinti importo apimtis į deficitines Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemas nuo 8 iki 16 proc.“, – sakė D. Virbickas.
 
Iki 2010 m., kol Lietuvoje veikė Ignalinos atominė elektrinė, planinių remontų metu bei tais atvejais, kai elektrinės generatorius išsijungdavo avariškai, kurį laiką Lietuvos energetikos sistema veikdavo kaip deficitinė sistema. Po 2010 m. sausio 1 dienos elektros deficitas tapo kasdienine Lietuvos energetikos sistemos situacija - apie du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Vasaros ir rudens mėnesiais, kada vyksta dauguma suplanuotų elektros perdavimo linijų ir elektrinių remontų, deficitinė šalies elektros rinka tampa ypatingai priklausoma nuo importo galimybių, o bet koks pokytis importo struktūroje ar techninių galimybių importuoti elektros sumažėjimas lemia didelius elektros kainos svyravimus.