Naujienos

2019-09-10

Kainų stabilumą Baltijos šalyse užtikrino vėjo generacija

Rugsėjo 2 - 9 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 1 % iki vidutinės 50,9 Eur/MWh kainos. Nors „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas 5 % kainos sumažėjimas (iki 39,8 Eur/MWh), Baltijos šalių prekybos zonose savaitės kainą augino nepalankios meteorologinės sąlygos bei savaitės viduryje prasidėjęs planinis „NordBalt“ remontas. Vis tik tuo pat metu padidėjusi vietinė vėjo generacija augimą pristabdė ir užtikrino kainų tolygumą. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 58,2 Eur/MWh.
Vertinant generacijos šaltinius, didžiausias 67 % augimas fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje. Dešimtadaliu taip pat augo šiluminių elektrinių generacija bei 4 % hidroelektrinių generacija. Estijoje suminė vėjo generacija augo 103 %, Latvijoje 65 % ir Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo 48 % (vidutinė generacija pasiekė 85 MWh).
Baltijos šalys kartu pasigamino 68 % viso jų elektros energijos suvartojimo arba 340 GWh. Bendras šalių elektros suvartojimas sumažėjo 1 % iki 503 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 84 % viso šalies poreikio (generacija 125 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijos – 105 % (137 GWh iš 130 GWh) ir Lietuvos – 35 % (78 GWh iš 224 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 28 %. Tai labiausiai lėmė vėjo elektrinių generacijos augimas  (+48 %) ir 29 % didesnė šiluminių elektrinių generacija – intensyvėjo pagrindinių šiluminių elektrinių generacija bei energiją gamino Lietuvos Elektrinės 9 blokas. Per praėjusią savaitę ši elektrinė sugeneravo 6,7 GWh elektros energijos.
18 % didesnį elektros energijos kiekį Lietuvoje generavo ir hidroelektrinės. Augimą sudarė Kauno hidroelektrinės generacijos augimas 32 % bei 3 % padidėjusi Kruonio HAE generacija – pastaroji sudarė 30 % visos vietinės Lietuvos generacijos.
Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 46 %, hidroelektrinės 36 % ir 18 % vėjo elektrinių gamyba.
Praėjusią savaitę 65 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 15 %. Importo struktūra: 51 % iš trečiųjų šalių, 23 % iš Švedijos, 21 % iš Latvijos bei 5 % iš Lenkijos. Antrą savaitę iš eilės mažėjo srautas iš Kaliningrado srities (-66 %) bei Švedijos (-45 %).
Bendras elektros srautas iš Lietuvos 36-ą savaitę sumažėjo antrą savaitę iš eilės (-30 %). Eksporto srauto pasiskirstymas: 88 % į Lenkiją ir 12 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 %, o Lietuvos kryptimi 14 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 93 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 25 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 31 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79