Naujienos

2019-09-17

Įsismarkavęs vėjas mažino kainas visame regione

Nepaisant planinio „NordBalt“ remonto, Baltijos šalių prekybos zonose elektros kaina praėjusią savaitę krito tolygiai – vidutiniškai dešimtadaliu. Rugsėjo 9 - 15 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 9 % iki vidutinės 46,3 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas 9 % kainos sumažėjimas iki 36,4 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 51,5 Eur/MWh.
Kainą labiausiai veikė padidėjusi vėjo generacija visame regione bei išlikęs tolygus elektros energijos vartojimas. Vėjo generacijos augimas turėjo didesnę įtaką kainai, nei 3 % augusi apyvartinių taršos leidimų kaina.
Elektros energijos kaina tolygiai krito Lietuvoje ir Latvijoje – 9 %, o Estijoje – 10 %. Įtakos pokyčiui turėjo vėjo elektrinių generacijos augimas visame regione, nedaug kitusi CO2 kaina. Vertinant generacijos šaltinius, didžiausias 128 % augimas fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje.
Estijoje suminė vėjo generacija augo 114 % iki vidutinės 138 MWh generacijos, Latvijoje 148 % iki 29 MWh ir Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo 135 % iki vidutinės 199 MWh generacijos. Tuo tarpu šiluminių ir hidroelektrinių generacija sumažėjo 12 % ir 13 %.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 67 % viso jų elektros energijos suvartojimo (336 GWh). Bendras šalių elektros suvartojimas išliko tolygus ir siekė 502 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 82 % viso šalies poreikio (generacija 121 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijos – 95 % (126 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 40 % (89 GWh iš 222 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 14 %. Labiausiai augo vėjo elektrinių generacija (+135 %). Šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių generacija atitinkamai sumažėjo 10 % ir 17 %. Hidroelektrinių generacijos sumažėjimą sąlygojo Kauno hidroelektrinės generacijos kritimas 34 % po praėjusią savaitę fiksuoto 32 % augimo bei 13 % sumažėjusi Kruonio HAE gamyba. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 38 %, šiluminės elektrinės 36 % ir hidroelektrinės 26 %.
Praėjusią savaitę 60 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo antrą savaitę iš eilės (– 8 %). Importo struktūra: 52 % iš trečiųjų šalių, 7 % iš Švedijos, 27 % iš Latvijos bei 14 % iš Lenkijos. Mažėjo srautas iš Baltarusijos (-12 %).
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo trečią savaitę iš eilės (-21 %). Eksporto srauto pasiskirstymas: 78 % į Lenkiją ir 22 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 33 %, o Lietuvos kryptimi 39 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 89 % - vertinama rugsėjo 15 d. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 30 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 43 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79