Naujienos

2019-10-28

Išaugusi vėjo elektrinių generacija keičia kitus šaltinius ir mažina kainą

Spalio 21 - 27 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito antrą savaitę iš eilės – fiksuotas 3 % sumažėjimas iki vidutinės 45,3 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina krito 1 % ir siekė 36,6 Eur/MWh, o šios biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuotas vidutinis 4 % kainos sumažėjimas iki 39,6 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 55,4 Eur/MWh, ir ji buvo 10 % aukštesnė nei ankstesnę savaitę.
Elektros energijos kaina krito Latvijoje (4 % iki 45,3 Eur/MWh) bei Estijoje (8 % iki 44,4 Eur/MWh). Elektros energijos kainos sumažėjimą Baltijos šalyse sąlygojo itin išaugusi vėjo elektrinių generacija, sumažėjęs elektros energijos suvartojimas Latvijoje ir Estijoje bei importo galimybės iš žemesnės kainos zonų Skandinavijoje. Kainos kritimą apribojo augęs elektros energijos suvartojimas Lietuvoje, 1 % kilusi apyvartinių taršos leidimų kaina bei vykdomi planiniai elektrinių remontai Baltijos šalyse, Suomijoje ir Lenkijoje.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 49 % viso jų elektros energijos suvartojimo (261 GWh). Baltijos šalyse net 41 % augo vėjo elektrinių gamyba. Tuo metu šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių gamyba sumažėjo atitinkamai 23 % ir 2 %. Bendras šalių elektros suvartojimas išliko tolygus praėjusios savaitės suvartojimui ir siekė 534 GWh. Labiausiai suvartojimas krito Latvijoje (3 %). Estijoje sumažėjo 1 %, o Lietuvoje augo 2 %. Estijos vietinė generacija užtikrino 57 % viso šalies poreikio (93 GWh generacija iš 162 GWh poreikio), Latvijos – 68 % (93 GWh iš 137 GWh), o Lietuvos – 32 % (76 GWh iš 235 GWh). Estijoje vėjo generacija augo 103 % iki vid. 114 MWh generacijos, Latvijoje – 66 % iki 25 MWh, o Lietuvoje - 15 % iki vid. 166 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 8 %, augimą labiausiai lėmė 15 % augusi vėjo elektrinių generacija. 5 % taip pat augo šiluminių elektrinių gamyba, 1 % - hidroelektrinių gamyba. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 40 %, vėjo elektrinės – 37 % ir hidroelektrinės 23 %.
68 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 2 %. Importo struktūra: 54 % iš trečiųjų šalių, 34 % iš Švedijos, 11 % iš Latvijos ir iki 1% iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 23 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 81 % Lenkijos kryptimi, 19 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 76%, o Lietuvos kryptimi 2 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 83 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 19 %, o Latvijos kryptimi – 17 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 47 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 1 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79