Naujienos ir įvykiai

2019-09-24

Išaugę importo srautai keitė vėjo generacijos sumažėjimą – kaina Lietuvoje krito 4 %

Rugsėjo 16 - 22 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 4 % iki vidutinės 44,7 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas 3 % kainos augimas iki 37,3 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 55,2 Eur/MWh. Elektros energijos kainos augimui regione įtakos turėjo antrą savaitę iš eilės augusi apyvartinių taršos leidimų kaina (26,3 Eur/tCO2; +3 %), sumažėjusi hidroelektrinių generacija bei augusi anglimi kūrenamų elektrinių generacija Vokietijoje.
Elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje -4 %, Latvijoje -3 % ir Estijoje –1 %. Įtakos pokyčiui turėjo elektros energijos srautų persiskirstymas. Sėkmingai užbaigus „NordBalt“ remontą, srautas iš Skandinavijos išaugo 6 kartus. Importo srautas iš Kaliningrado augo 2,7 karto, per Baltarusijos pjūvį – 11 %. Tuo pačiu metu srautas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo 24 % ir 13 %, o eksportas į šias šalis augo atitinkamai 5 ir 2 kartus.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 53 % viso jų elektros energijos suvartojimo (270 GWh). Baltijos šalyse mažėjo visų tipų elektrinių generacija – 32 % krito vėjo elektrinių, 19 % šiluminių bei 8 % hidroelektrinių generacija. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 2 % ir siekė 512 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 56 % viso šalies poreikio (86 GWh generacija iš 155 GWh poreikio), Latvijos – 79 % (104 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 35 % (79 GWh iš 226 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 49 % iki vid. 71 MWh generacijos, Latvijoje -37 % iki 18 MWh, o Lietuvoje -20 % iki vid. 159 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo dešimtadaliu. 20 % krito vėjo elektrinių ir 11 % hidroelektrinių gamyba. Šiluminių elektrinių generacija išliko tolygi. Hidroelektrinių generacijos sumažėjimą sąlygojo antrą savaitę iš eilės fiksuotas Kauno hidroelektrinės (-5 %) ir Kruonio HAE (-12 %) generacijos sumažėjimas. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 40 %, vėjo elektrinės 34 % ir hidroelektrinės 26 %.
Po dviejų savaičių mažėjimo importo srautas išaugo ir sudarė 65 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos. Importo struktūra: 56 % iš trečiųjų šalių, 41 % iš Švedijos, 2 % iš Latvijos bei 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 180 % - didžiausias 18 % augimas fiksuotas Latvijos kryptimi. Eksporto srauto pasiskirstymas: 60 % į Lenkiją ir 40 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 70 %, o Lietuvos kryptimi 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 4 %, o Latvijos kryptimi – 36 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 12 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 19 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų