Naujienos

2019-10-22

Fiksuoti nedideli kainos pokyčiai Baltijos šalyse

Spalio 14 - 20 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 1 % iki vidutinės 46,8 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina krito 1 % ir siekė 36,8 Eur/MWh, o „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose Skandinavijoje ir Baltijos šalyse fiksuotas vidutinis 2 % kainos augimas iki 41,2 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 50,4 Eur/MWh (1 % žemesnė nei 41-ą savaitę). Elektros energijos kaina krito ir Latvijoje (3 % iki 47,1 Eur/MWh) bei Estijoje (4 % iki 48,2 Eur/MWh).
Kainą mažino sumažėjęs elektros energijos suvartojimas ir importas iš Skandinavijos šalių. Kainą augino sumažėjusi vėjo elektrinių generacija Baltijos šalyse ir regione, 4 % kilusi apyvartinių taršos leidimų kaina bei augusi brangesnių elektrinių generacija.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 55 % viso jų elektros energijos suvartojimo (296 GWh). Baltijos šalyse 35 % augo hidroelektrinių gamyba, o vėjo elektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo atitinkamai 11 % ir 3 %. Bendras šalių elektros suvartojimas sumažėjo 2 % ir siekė 536 GWh. Labiausiai vartojimas krito Estijoje (4 %), Lietuvoje krito 1 %, o Latvijoje išliko tolygus praėjusios savaitės suvartojimui. Estijos vietinė generacija užtikrino 65 % viso šalies poreikio (106 GWh generacija iš 164 GWh poreikio), Latvijos – 85 % (120 GWh iš 141 GWh), o Lietuvos – 30 % (70 GWh iš 231 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 3 % iki vid. 56 MWh generacijos, Latvijoje augo 7 % iki 15 MWh, o Lietuvoje krito 16 % iki vid. 145 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija krito 9 %. 16 % krito vėjo elektrinių ir 13 % šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 13 %. Hidroelektrinių generacijos augimą sąlygojo Kauno HE generacijos augimas 31 % bei Kruonio HAE generacijos augimas 8 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 41 %, vėjo elektrinės 34 % ir hidroelektrinės 25 %.
70 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 1 %. Importo struktūra: 59 % iš trečiųjų šalių, 37 % iš Švedijos, 2 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 12 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 50 % Latvijos ir 50 % Lenkijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 38 %, o Lietuvos kryptimi 9 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 76 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 4 %, o Latvijos kryptimi – 35 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 19 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 31 %.