Naujienos

2013-11-28

Elektros rinkos dalyviams pristatyti siūlomi pralaidumų skaičiavimo pakeitimai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ šalies elektros rinkos dalyviams pristatė jungčių pralaidumų paskirstymo elektros rinkai pakeitimus, kuriuos kiek anksčiau pasiūlė Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams. Svarbiausias pralaidumų paskirstymo elektros rinkai pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas importuoti daugiau elektros į deficitines Lietuvos ir Latvijos elektros energetikos sistemas.
 
„Mums labai svarbi elektros rinkos dalyvių – nepriklausomų elektros tiekėjų nuomonė plėtojant Lietuvos elektros rinką, todėl laukiame pasiūlymų iš įmonių, kurios pačios kasdien prekiauja elektros biržoje“, – susitikimo metu sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
 
Savo pasiūlymus jungčių pralaidumų skaičiavimo metodikai kiek anksčiau jau yra išdėstęs ir Estijos sistemos operatorius, intensyvios diskusijos tarp trijų Baltijos šalių sistemų operatorių vyksta jau kelios savaitės.
 
Baltijos šalių operatoriams susitarus dėl geresnio jungčių pralaidumų panaudojimo bei racionalesnio energetikos infrastruktūros išnaudojimo, elektros importas į Lietuvą ir Latviją vasarą ir rudenį, kai planiniams remontams atjungiama daugiausiai elektros perdavimo linijų, galėtų padidėti iki 16 procentų, o atskirais laikotarpiais – net iki 100 proc. Tai rodo „Litgrid“ atlikti skaičiavimai, atlikti vertinant galios rezervus, turimus Kruonio hidroakumuliacinėje, Lietuvos elektrinėje ir Latvijos hidroelektrinėje.
 
2010–2013 m. investuota į Baltijos regiono elektros energetikos sistemų patikimumą ir rezervų palaikymą, atsirado naujų elektros gamybos pajėgumų: 2010 m. pradėjo veikti Karaliaučiaus termofikacinės elektrinės antrasis blokas, 2011 m. modernizuota Kauno hidroelektrinė, 2012 m. pradėtas eksploatuoti Lietuvos elektrinės devintasis blokas, 2013 m. atnaujinti Latvijos hidroelektrinių generatoriai. Vertinant faktinį pastarųjų metų rezervo poreikį ir panaudojimą,  sukurti ar patobulinti gamybiniai pajėgumai galėtų būti naudojami racionaliau.
 
2012 m. birželį pradėjo veikti elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zona. Beveik metus, iki 2013 m. vasaros, Lietuvoje laikėsi tolygi – apie 15,5 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) elektros kaina biržoje. Kaina iki 17,9 ct/kWh pradėjo kilti birželį ir rudenį pakilo iki 22 ct/kWh. Kaip parodė atlikta elektros sistemos įvykių analizė, pagrindinė kainų augimo priežastis – kelis mėnesius trukęs Karaliaučiaus termofikacinės elektrinės remontas ir kelių svarbių jungčių kaimyninėse sistemose planiniai remontai. Lapkričio viduryje baigus Karaliaučiaus elektrinės remonto darbus, elektros kaina grįžo į įprastą – 16 ct/kWh lygį.
 
Kol neveikė Karaliaučiaus elektrinė be nuosavos elektros gamybos buvo likęs Karaliaučiaus kraštas. Tenkinant Karaliaučiaus elektros poreikius, iš žemyninės Rusijos siųsta elektros energija tekėjo per Lietuvos elektros infrastruktūrą ir taip dar labiau mažino jungčių pralaidumus, reikalingus elektrai patekti į Lietuvą ir Latviją.