Naujienos

2019-07-16

Elektros energijos kaina augo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų

 Liepos 8 – 14 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 23 % iki vidutinės 47,4 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 23 % ir siekė 38,7 Eur/MWh. Tai didžiausias vidutinės savaitės kainos augimas 2019 metais. Regione elektros energijos kaina augo dėl itin nepalankių meteorologinių sąlygų vėjo ir saulės elektrinių generacijai bei augusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos. Praėjusią savaitę pasiekta aukščiausia vertė per dešimtmetį - 28,5 Eur/tCO2. Taršos leidimų kainos augimas ypač didelę įtaką turi kainos augimui šalyse, kuriose vyrauja iškastinį kurą (anglį, skalūnus) deginančios elektrinės. Didžiausias kainos augimas fiksuotas Danijoje – 40 %. Aukščiausia vidutinė savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 53,8 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos pokyčiui Baltijos šalyse įtakos turėjo išlikusi maža vietinė šalių generacija prie kurios prisidėjo ir 69% sumažėjusi vėjo elektrinių generacija. Visose trijose Baltijos šalyse krito vėjo elektrinių generacija - Estijoje 66 % iki 30 MWh, Latvijoje 77 % iki 6 MWh ir Lietuvoje – 70 % iki 76 MWh vidutinės gamybos. Įvertinant vėjo elektrinių generacijos sumažėjimą, 74 % visos Baltijos šalių generacijos sudarė šiluminės elektrinės, 16 % hidroelektrinės ir tik 10 % - vėjo elektrinės.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino iki 41% viso šalių elektros energijos suvartojimo, bendra šalių generacija sumažėjo 14 %. Estijos vietinė generacija pagamino iki 48 % viso šalies poreikio, Latvijos 59 %, o Lietuvos – 27 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija po dviejų savaičių augimo sumažėjo - 28-ą savaitę fiksuotas 34% gamybos sumažėjimas. Pagrindinė priežastis – vėjo generacija sumažėjo beveik dviem trečdaliais. Taip pat dešimtadaliu sumažėjo šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 15 %, kurį sudarė Kruonio HAE generacijos augimas. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 42 %, hidroelektrinės – 35 %, o vėjo elektrinių gamyba sudarė 23 % visos vietinės Lietuvos generacijos.
28-ą metų savaitę 73 % suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 4 %. Importo struktūra: 44% iš trečiųjų šalių, 43 % iš Švedijos,  12 % iš Latvijos ir mažiau nei 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 28-ą savaitę sumažėjo ketvirtadaliu. Eksporto srauto pasiskirstymas: 94 % į Lenkiją ir 6 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 51 %, Lietuvos kryptimi – 2 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 83 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 18 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 52 %.