Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-02-05

Dėl palankių sąlygų sausį fiksuotos rekordiškai žemos elektros kainos

Sausio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 21 % iki vidutinės 30,8 Eur/MWh kainos lyginant su praėjusiu mėnesiu. Ši kaina taip pat yra ir 45 % mažesnė elektros energijos kaina nei fiksuota praėjusių metų sausio mėnesį bei yra žemiausia vidutinė mėnesio elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje nuo pat 2013 metų.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 34 % ir siekė 24,1 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos krito vienodai po 21 % iki vidutinės 30,8 Eur/MWh kainos, Lenkijoje kaina sumažėjo 1 % iki 44,1 Eur/MWh, o Švedijos 4-oje zonoje kaina krito 28 % iki 26,4 Eur/MWh kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 53 % arba 1 261 GWh viso jų elektros energijos suvartojimo, kuris sausio mėnesį siekė 2 396 GWh. Bendra Baltijos šalių generacija augo 8 %, o suvartojimas 5 %. Vertinant kiekvienos šalies generaciją, pastaroji augo Lietuvoje ir Latvijoje po 16 %, o Estijoje sumažėjo 6 %. Lietuvoje ir Latvijoje gamybos augimą sąlygojo augusi hidroelektrinių ir vėjo elektrinių generacija. Lietuvoje prie bendros gamybos taip pat prisidėjo ir didžiausia šiluminė elektrinė – Lietuvos elektrinė. Pastaroji sausio mėnesį sugeneravo beveik 2 GWh elektros energijos. Tuo metu Estijos generacijos sumažėjimą sąlygojo dėl vykdytų elektrinių remonto ir priežiūros darbų sumažėjusi pagrindinių šiluminių elektrinių gamyba.
Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo beveik trečdaliu, hidroelektrinių gamyba augo 42 %, o šiluminių ir kitų tipų elektrinių gamyba sumažėjo atitinkamai 22 % ir 12 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 74 % iki 101 GWh gamybos, Latvijoje - 19 % iki 20 GWh, o Lietuvoje - 14% iki 166 GWh gamybos.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 50 % viso šalies suvartojimo* (385 GWh generacija iš 773 GWh suvartojimo**), Latvijos – 95 % (624 GWh iš 655 GWh) ir Lietuvos – 26 % (252 GWh iš 969 GWh).
Sausį Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba sudarė 66 % vietinės generacijos, hidroelektrinės - 31 %, Lietuvos elektrinė - 1 % ir šiluminės bei kitų tipų elektrinė - 2 %. Latvijos generacijos struktūroje didžiausią elektros energijos kiekį (62 %) pagamino hidroelektrinės, 18 % - kitų tipų elektrinės, 17 % šiluminės ir 3 % vėjo elektrinės. Estijos generacijos struktūra: 46 % šiluminės, 28 % kitų tipų ir 26 % vėjo elektrinės.
Vertinant importo/eksporto (saldo) santykį, 76 % mūsų šalies elektros energijos poreikio** buvo importuota. Bendras importo srautas sausio mėnesį sumažėjo 9 %. Importo struktūra: 47 % iš trečiųjų šalių, 36 % per tarpsisteminę „NordBalt“ jungtį iš Skandinavijos šalių, 16 % per Latvijos-Lietuvos pjūvį ir 1 % per tarpsisteminę „LitPol Link“ jungtį Lietuvos kryptimi. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 81 % per „LitPol Link“ Lenkijos kryptimi, 16 % Latvijos kryptimi ir 3 % per „NordBalt“ jungtį Skandinavijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 59 %, o Lietuvos kryptimi 4 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 71 %, o Švedijos kryptimi 2 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 19 %, o Latvijos kryptimi – 8 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 27 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos 4 %.
 
* Suvartojimas (pagal ENTSO-E consumption) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
** Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
 
Į viršų