Naujienos ir įvykiai

2019-11-13

Augantis suvartojimas augina elektros kainą visame regione

Lapkričio 4 - 10 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo – fiksuotas 7 % augimas iki vidutinės 48,2 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 17% ir siekė 45,4 Eur/MWh, o „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuotas vidutinis 12 % kainos augimas iki 46,2 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 53,9 Eur/MWh (7 % aukštesnė nei 44-ą savaitę).
Elektros energijos kaina augo ir Latvijoje (6 % iki 48,6 Eur/MWh) bei Estijoje (7 % iki 49,5 Eur/MWh). Šį augimą Baltijos šalyse sąlygojo išaugęs elektros energijos suvartojimas, pakilusi elektros kaina regione bei generacijos struktūros pokyčiai. Sumažėjusią vėjo elektrinių Lietuvoje bei vienos iš pagrindinių šiluminių elektrinių Latvijoje generaciją keitė brangesnės kitų tipų elektrinės. Kainos augimui įtakos turėjo ir regione vykdomi planiniai ir neplaniniai elektrinių bei elektros linijų remontai bei techninės apžiūros darbai.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 53 % viso jų elektros energijos suvartojimo (302 GWh). Bendrai Baltijos šalyse augo visų tipų elektrinių generacija – hidroelektrinių 39 %, vėjo elektrinių 21 % ir šiluminių elektrinių 4 %. Vertinant atskirų šalių elektros generaciją, pastaroji augo 28 %Estijoje, 5 % - Latvijoje, o Lietuvoje sumažėjo 5 %. Bendras šalių elektros suvartojimas ūgtelėjo 2 % ir siekė 568 GWh. Estijoje suvartota 3 % daugiau, Lietuvoje - 2 % daugiau, o Latvijoje 1 % daugiau elektros energijos. Estijos vietinė generacija užtikrino 73 % viso šalies poreikio (130 GWh generacija iš 179 GWh poreikio), Latvijos – 75 % (111 GWh iš 148 GWh), Lietuvos – 25 % (61 GWh iš 241 GWh). Estijoje vėjo generacija augo 83 % iki vid. 110 MWh generacijos, Latvijoje augo 2 % iki 14 MWh, o Lietuvoje sumažėjo 7 % iki vid. 114 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 5 %. 7 % sumažėjo vėjo elektrinių, 6 % šiluminių elektrinių gamyba, o hidroelektrinių gamyba išliko tolygi. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 49%, vėjo elektrinės 32% ir hidroelektrinės 19%.
45-ą savaitę 75 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 1 %. Importo struktūra: 78 % iš trečiųjų šalių, 20 % iš Švedijos, 1 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko tolygus 44-os savaitės eksporto srautui. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 54 % Lenkijos, 44 % Latvijos kryptimi ir 2 % Švedijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 62 %, o Lietuvos kryptimi 4 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 1 %, o Latvijos kryptimi – 47 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 12 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 18 %.
 
Į viršų