2017 2026
Tai sujungtų elektros energetikos sistemų darbas
vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu.
Į viršų

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ yra aktyvus perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E narys, o Lietuva – bendros Europos elektros energijos rinkos dalyvė. Vis dėlto istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala.
Energetinė Baltijos šalių izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti kontinentinės Europos elektros tinkle.
2018 m. birželio 28 d. Europos Komisijos Pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovų politiniame susitarime numatytas techninis Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo scenarijus: sinchronizacija iki 2025 m. vyks pasinaudojant esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) ir nutiesiant naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – iki 1,071 mlrd. eurų.
 
 
2007 m.
Baltijos šalių premjerai patvirtina strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti Kontinentinės Europos tinklu (tuo metu – UCTE) dalimi.
2012 m.
Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtinamas Lietuvos elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Tais pačiais metais LR Vyriausybė nutarimu įgalioja „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) veiksmus.
2013 m.
Atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia PowerAB“ Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.
2014 m.
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtraukiamas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą.
2015 m.
Europos Vadovų Taryba įvardija visų Europos Energetinės Sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. Pavasarį atliekama studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.
2016-2017 m.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (Joint research center, JRC), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją.
2018 m.
  • Birželio mėnesį pasiektas politinis susitarimas (Political Roadmap) dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino.
  • Rugsėjį  BEMIP patvirtino sinchronizacijos scenarijų: sinchroninis susijungimas vyks per esamą dvigrandę 400kV AC liniją „LitPol Link" bei naują jūrinę HVDC jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos.
  • Rugsėjo 19 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE dėl prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų.
  • Rugsėjo 21 d. Lenkijos PSE, kaip palaikančioji šalis, kreipėsi į ENTSO-E RGCE (Regional Group Continental Europe) dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų prijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų. Taip prasidėjo formali Kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.
  • Spalio mėnesį pateikta paraiška pirmojo darbų etapo ES finansavimui pagal CEF programą.
  • Lapkritį ENTSO-E suformuota tikslinė prijungimo darbo grupė. ENTSO-E RGCE suformavo darbo grupę, į kurią įeina palaikančiosios šalies Lenkijos bei Baltijos perdavimo sistemos operatoriai. Darbo grupė šiuo metu rengia prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų sutartį bei technines sąlygas (Catalogue of Measures).
 
2019 m.
  • Europos Komisija skyrė didžiausią galimą finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektams ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF). ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.
  • Gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.
  • Birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjānis Kariņšas  ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.  
 
2019-2025 m.
Infrastruktūros plėtros projektų bei kitų prisijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų techninių sąlygų (Catalogue of Measures) įgyvendinimas.
Pagrindiniai darbų etapai:
Iki 2021 m. „LitPol Link“ išplėtimo 1-as etapas, sinchroniniai kompensatoriai.
Iki 2022 m. vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų stiprinimas (1-o etapo pabaiga)
2021 m. – 2025 m. jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos.
 
2025 m.
Darbas Kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.
 
 
Techniniai infrastruktūros sprendimai
Baltijos valstybėms siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europos kontinentiniais elektros tinklais,  bus atlikta vidaus tinklų plėtra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Lietuvoje vykdomi ir planuojami sinchronizacijai svarbūs projektai: sinchroninės jungties įrengimas, Vilniaus miesto patikimumo užtikrinimas, Šiaurės rytų Lietuvos perdavimo tinklo rekonstrukcija, Vakarų Lietuvos perdavimo tinklo paruošimas ir kt.
 
Jūrinė jungtis „Harmony Link“ sujungs Lietuvą ir Lenkiją
Pasirengimas jau vyksta. Sprendimas dėl investavimo bus priimtas iki 2020 m. Statybų pradžia 2021 m.
Jungties galingumas 700 MW, ilgis - apie 450 km.
 
Sinchroniniai kompensatoriai
Baltijos regiono operatoriai privalo užtikrinti bent 17100 MW/s elektros energetikos sistemos inerciją. Tam bus naudojami naujausi technologiniai sprendimai – sinchroniniai kompensatoriai.  Jie bus naudojami savarankiškam dažnio stabilumui reguliuoti. Bus įrengta mažiausiai po tris sinchroninius  kompensatorius kiekvienoje Baltijos šalyje.
 
 
ENTSO-E ir Bendro Intereso Projektų (PCI) formatas
Sinchronizacijos projektas bei susijusios investicijos įtraukti į nacionalinį ir ENTSO-E dešimties metų (TYNDP) plėtros planą. Daugiau inf.: https://tyndp.entsoe.eu/tyndp2018/projects/projects
Sinchronizacijos projektas įtrauktas į PCI 3 sąrašą bei teikiamas kaip kandidatas į ES PCI 4 sąrašą. Įtraukimas į PCI sąrašą yra būtina sąlyga ES paramos gavimui pagal CEF programą.