Elektromagnetinių laukų matavimai
Elektromagnetiniai laukai – fizikos reiškinys
Elektromagnetinis laukas – tai judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir laike besikeičiančių elektrinių ir magnetinių laukų.
Elektrinis laukas yra susijęs su elektros įtampa. Jis susidaro visur, kur galima rasti įtampos šaltinių – nuo elektros lizdo ar buitinio prietaiso namuose iki elektros oro linijų lauke. Kuo didesnė įtampa, tuo didesnis ir elektrinis laukas.
Magnetinis laukas susijęs su elektronų judėjimu arba srove. Kitaip tariant, magnetinis laukas sukuriamas tik tekant elektros srovei, pavyzdžiui, veikiant vienam ar kitam buities prietaisui ar perduodant elektrą kabeliais. Kuo stipresnė elektros srovė, tuo didesnis magnetinis laukas sukuriamas.
Elektromagnetinį lauką apibūdina stipris ir dažnis. Magnetinio lauko stipris matuojamas amperais metre (A/m), elektrinio lauko stipris – kolovoltais metre (kV/m), dažnis – hercais (Hz). Priklausomai nuo dažnio, elektromagnetinių laukų spektras skirstomas į kelias dalis: nuo žemo dažnio iki labai aukšto dažnio (kintančių milijardą kartų per sekundę) elektromagnetinių laukų.
Žemės sukuriami elektriniai bei magnetiniai laukai kinta labai lėtai, jų dažnis yra arti nulio. Didėjant dažniui, nuo žemo dažnio bangų ruožo pereinama prie radijo bangų, tuomet – infraraudonųjų spindulių, matomos šviesos, ultravioletinių spindulių, ir, galiausiai, jonizuojančios spinduliuotės.
Europoje elektros perdavimo tinklai bei elektros prietaisai yra 50 Hz dažnio, t. y. įtampa ir srovė kinta 50 svyravimų per sekundę. Tokio dažnio elektros linijų sukuriamas elektromagnetinis laukas yra beveik nekintantis. Taigi, kalbant apie elektros perdavimo linijas ar įrenginius, elektrinio ir magnetinio laukų stipriai paprastai matuojami ir vertinami atskirai.
