Naujienos ir įvykiai

2019-06-11

Trečią savaitę iš eilės mažėja vėjo elektrinių generacija

Birželio 3 – 9 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo dešimtadaliu iki vidutinės 46,7 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina sumažėjo 10% ir siekė 31,2 Eur/MWh. Elektros kaina Skandinavijos šalyse krito vidutiniškai 21%, o Baltijos šalyse bei Suomijoje kilo vidutiniškai 18%. Aukščiausia vidutinė savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 56,9 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo augęs elektros energijos suvartojimas ir vietinės elektros generacijos persiskirstymas. Baltijos šalyse ketvirtadaliu sumažėjo hidroelektrinių ir vėjo elektrinių generacija, o tuo pačiu metu augo šiluminių elektrinių generacija. Pastarųjų gamybos kainą tebeaugino didesnė nei 24,1 Eur/tCO2 apyvartinių taršos leidimų kaina. Savaitės pabaigoje keitėsi ir Estijos vietinių šiluminių elektrinių generacija – pradėtos remontuoti Balti elektrinės gamybą bei augusį vartojimą dengė Eesti elektrinė.
Aukščiausia savaitės kaina Lietuvoje pasiekta penktadienį. Elektros kaina augo dėl fiksuoto 7% suvartojimo augimo Lietuvoje, vėjo generacijos sumažėjimo 32% bei piko valandomis išduotų 6% mažesnių „NordBalt“ pralaidumų Lietuvai.
Lietuvoje vietinė elektros generacija antrą savaitę iš eilės sumažėjo 9%. Trečia savaitė, kai krito vėjo elektrinių generacija: lyginant su ankstesne savaite, ji sumažėjo 21%. Taip pat 24% sumažėjo hidroelektrinių gamyba. Tik šiluminių elektrinių generacija augo 14%. Šio tipo elektrinių generacija augo labiausiai dėl po remonto rinkai vėl prieinamos „Lifosa“ elektrinės. Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 48%, hidroelektrinės - 28%, o vėjo elektrinių gamyba sudarė 24% visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 23% bendro šalies suvartojimo, kuris augo 1%.
Taigi 77% suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 2%. Importo struktūra: 46% iš Švedijos, 41% iš trečiųjų šalių, 10% iš Latvijos ir 3 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 23-ą savaitę krito 17%. Eksporto srauto pasiskirstymas: 76% į Lenkiją ir 24% į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 46%, Lietuvos kryptimi - 15%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 94%. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 11%, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 47%.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: http://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų