Naujienos ir įvykiai

2015-02-18

Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkos plėtra – daugiau galimybių viso regiono konkurencingumui

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas 9-ojoje Vidurio Europos energetikos konferencijoje Prahoje pristato Baltijos šalių elektros rinką, Šiaurės ir Baltijos šalių integracijos projektus elektros energetikos srityje ir galimybes, kurios atsiveria 2016 metais, kai Baltijos jūros regiono šalių elektros rinkos turės sujungtą infrastruktūrą ir puikiai išplėtotą rinkos mechanizmą.
 
„Jau dabar ateities sandorių rinkos kainos 2016 metams vartotojams žada iki 13 proc. mažesnę elektros kainą rinkoje, lyginant su pernai metų vidutine kaina. Gruodį įjungus naująsias elektros jungtis „NordBalt“ ir „LitPol Link“, Lietuva taps elektros srautų kryžkele, jungiančia penkias rinkas – Šiaurės šalių, Baltijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos. Efektyvi infrastruktūra ir skaidriai veikiančios rinkos taisyklės atvers naujų galimybių viso regiono konkurencingumui“, - konferencijoje sakė D. Virbickas kviesdamas Vidurio įmones tapti aktyviais elektros rinkos dalyviais Baltijos jūros regione.
 
Anot jo, naujos jungtys padvigubins regiono prekybos galimybes, o veikiantis prekybos zonų modelis siųs aiškius ženklus apie tai, kurios perdavimo tinklo dalys reikalauja investicijų. Pernai įjungus antrąją Suomijos-Estijos elektros jungtį, o šių metų gale pradėjus dar dviejų galingų tarptautinių jungčių eksploataciją, viso Baltijos šalių bloko galimybės importuoti elektrą pranoks metinį elektros poreikį, o moderni ir išplėtota elektros infrastruktūra sujungs Baltijos ir Šiaurės šalis į vieną puikiai integruotą Baltijos-Šiaurės šalių regioną.
 
2014 m. pabaigoje bendra elektrinių galia Šiaurės šalių, Baltijos ir Lenkijos regione buvo 233 gigavatai, o 2013 metų bendras regiono elektros poreikis siekė 914 teravatvalandžių. Prognozuojama, kad Baltijos šalių elektros poreikis augs labiausiai visame regione, išlaikydamas apie 1,1 proc. augimą kasmet iki 2020 m. Tai rodo, kad elektros gamybos pajėgumo klausimas išlieka svarbiausiu Baltijos jūros regiono energetikos sektoriaus dienotvarkėje.
 
Vertinant elektros gamybos šaltinių plėtrą, situacija Šiaurės šalyse išlieka dvejopa – kol Suomijoje statomos naujos atominės elektrinės, Švedijoje vyksta diskusijos dėl senųjų atominių jėgainių uždarymo. Tuo pat metu Lenkijoje svarbiausiu faktoriumi, lemsiančiu elektros gamybos šaltinių pasirinkimą, išlieka taršos leidimų kainos, o dominuojančiu elektros gamybos šaltiniu – iškastinis kuras.
 
Rusijos Šiaurės vakarų ir Centriniame regionuose, kurie tiesiogiai daro įtaką elektros srautui į Baltijos šalis, elektros gamyboje dominuoja iškastinis kuras ir hidroenergija. 2010 m. pabaigoje dėl nepakankamos elektros perdavimo infrastruktūros Rusijoje pradėjo veikti elektros tinklų galios rinka, 40 proc. sumažinusi elektros eksporto iš Rusijos į Šiaurės ir Baltijos šalis apimtis. Dėl tinklų galios mokesčio, kuris darbo dienų piko valandomis daugiau nei dvigubai brangina eksportuojamos elektros kainą, tikėtina, kad elektros pardavimas į Baltijos šalis tampa neracionaliu net ir vieninteliam elektros prekybos licenciją turinčiam elektros prekybininkui iš Rusijos. 2014 metais bendras elektros importo srautas, pasiekęs Baltijos šalis per Baltarusiją, buvo 1,7 teravatvalandės, arba beveik 7 proc. metinio Baltijos šalių elektros poreikio.
 
Į viršų