Naujienos

2016-10-13

Rugsėjį elektros rinkoje vyravo ramybė

Rugsėjį „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina išliko nepakitusi – 34 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kaina buvo beveik ketvirtadaliu mažesnė. 
 
Viena iš pagrindinių stabilios kainos priežasčių buvo nepertraukiamas elektros importas per „NordBalt“ jungtį. Pirmąjį rudens mėnesį į Lietuvą importuota 85 proc. suvartotos elektros, 38 proc. – iš Švedijos, 30 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių.
 
Palyginti su rugpjūčiu, gamyba Lietuvoje išaugo 77 proc., vien Lietuvos elektrinė pagamino beveik penkis kartus daugiau elektros. Hidroelektrinių gamyba sudarė 41 proc. visos gamybos, o vėjo jėgainių – 22 proc. 
 
Išsami elektros rinkos apžvalga yra čia.
 
„Nord Pool“ biržos Skandinavijos prekybos zonoje kainos visą mėnesį taip pat buvo stabilios ir siekė 25,2 EUR/MWh. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos kaina šiek tiek ūgtelėjo iki 30 EUR/MWh, o Suomijoje ji augo 4 proc. iki 32,5 EUR/MWh. 
 
Estijos prekybos zonoje kaina taip pat kilo 3 proc. Dėl vidinio tinklo remonto Estijos eksportas  į Suomiją smuko daugiau nei penktadaliu, o importas augo beveik dviem trečdaliais. 
 
Vokietijoje rugsėjį importas iš kaimyninių šalių išaugo beveik du kartus. Pastebimai smuko atsinaujinančios energijos išteklius naudojančių elektrinių gamyba – hidroelektrinės pagamino pusantro karto mažiau, vėjo elektrinės – 12 proc., o saulės – 19 proc. Praėjusį mėnesį Vokietijoje elektros kaina augo 8 proc. iki 30,5 EUR/MWh.
 
Baltijos jūros regione didžiausias elektros kainų šuolis buvo Lenkijoje. Dešimtadalio kainos augimui iki 36 EUR/MWh didžiausią įtaką turėjo smukusi vėjo gamyba ir perdavimo tinklo priežiūros darbai. 
 
Praėjusią savaitę, spalio 3-9 d., spustelėjus šaltukui ir pradėjus šildymo sezoną elektros poreikis Baltijos šalyse išaugo dešimtadaliu. Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina augo 15 proc. iki 37,8 EUR/MWh. Lietuva importavo tris ketvirtadalius suvartotos elektros, pusė jos importuota iš Švedijos, 11 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Spalio 10 d. atsijungus vienam „Ringhals“ atominės elektrinės blokui, sumažėjus hidroelektrinių pasiūlai, smukus vėjo elektrinių gamybai ir pakilus vartojimui Švedijoje vidutinė paros kaina šoko iki 48 EUR/MWh. Aukštesnę nei įprasta kaina švedai formavo ir kaimyninėse regiono valstybėse – Baltijos šalyse ir Suomijoje. Lenkijoje vidutinė paros kaina ūgtelėjo iki 75,5 EUR/MWh dėl sumažėjusios elektros pasiūlos ir padidėjusio poreikio.