Naujienos ir įvykiai

2017-10-16

Rugsėjį didžiausias rinkos kainos augimas Šiaurės šalyse ir Vokietijoje

 
Vidutinė rugsėjo mėnesio „Nord Pool“  sistemos kaina augo 15 proc. ir buvo 31,6 EUR/MWh. Kainos didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Labiausiai kainos augo Šiaurės šalyse ir Vokietijoje, o Baltijos šalyse kainų augimas buvo nežymus. Jau trečią mėnesį iš eilės Lenkijoje vidutinė mėnesio kaina buvo aukščiausia visame regione.  Kainos augimą regione lėmė Šiaurės šalyse išaugęs vartojimas, bei sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla Vokietijoje.  
 
Išsami elektros rinkos apžvalga yra čia.
 
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje rugsėjį beveik nekito ir siekė 37,8 EUR/MWh. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, kaina buvo 11 proc. aukštesnė. 
Lietuva importavo 84 proc. suvartotos elektros, 33 proc. iš Švedijos, 28 proc. – iš Latvijos,  Estijos ir Suomijos, 36 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos, 6 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos elektrinėse, lyginant su rugpjūčiu, gamyba didėjo 5 proc., o su praėjusių metų rugsėju – 19 proc. Labiausiai – 13 proc. išaugo vėjo elektrinių gamyba, o šiluminės elektrinės gamino 5 proc. daugiau. Hidroelektrinės gamino 1 proc. mažiau, tuo tarpu pramonės įmonių elektrinės pagamino apie  11 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį.
Vidutinė elektros kaina Švedijos SE4 prekybos zonoje buvo 36,6 EUR/MWh - beveik dešimtadaliu didesnė nei rugpjūtį ir ketvirtadaliu aukštesnė nei praėjusių metų rugsėjį. Rugsėjį elektros suvartojimas Švedijoje augo 5 proc., tuo tarpu gamyba išaugo 18 proc. Estijoje vidutinė kaina 3 proc. iki 37,3 EUR/MWh, tačiau išliko mažiausia Baltijos šalyse. Latvijoje vidutinė mėnesio kaina buvo 37,7 EUR/MWh, prasidėjus rudeniškiem orams  net 57 proc. išaugo hidroelektrinių gamyba.
Rugsėjį Lenkijos vidutinė elektros kaina augo 3 proc. iki 39,4 EUR/MWh. Šalyje vartojimas išliko stabilus, o vietinė gamyba augo 1 proc. 
Vokietijoje kaina kilo 12 proc. ir siekė 34,4 EUR/MWh, o, palyginti su praėjusiu metų rugsėju, kaina didėjo 13 proc. Šalyje 12 proc. sumažėjo hidroelektrinių gamyba, taip pat dešimtadaliu sumažėjo mažesnė atominių elektrinių pasiūla, o iškastinį kurą ir dujas kūrenančių elektrinių gamyba išaugo atitinkamai 7 proc. ir 31 proc. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 14 proc., o mažėjant saulėtų dienų skaičiui saulės elektrinių gamyba smuko beveik trečdaliu.
 
Į viršų