Naujienos ir įvykiai

Pirmąjį 2017 m. ketvirtį Lietuvoje – istoriškai žemiausia elektros rinkos kaina
2017-04-07

Pirmąjį 2017 m. ketvirtį Lietuvoje – istoriškai žemiausia elektros rinkos kaina

Tradiciškai kovą „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina buvo žemesnė nei įprasta ir siekė 31,3 eurus už megavatvalandę (EUR/MWh), 14 proc. mažiau nei vasarį. Kainos smuktelėjimui didžiausią įtaką turėjo pavasariniai potvyniai – iš hidroresursais turtingų Švedijos ir Latvijos Lietuva importavo trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnį mėnesį. Lietuvos hidroelektrinės taip pat pagamino penktadaliu daugiau elektros. Be to, atšilus orams Lietuvoje dešimtadaliu smuko elektros poreikis.
 
Išsamią elektros rinkos apžvalgą galima rasti čia.
 
Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 78 proc. suvartotos elektros, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 24 proc. – iš Švedijos, 27 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 3 proc. iš Lenkijos. Elektros srautas iš Latvijos būtų buvęs dar didesnis, tačiau dėl tarptautinės jungties remonto buvo ribojamas pralaidumas. Lietuvos ir Latvijos vidutinės kainos nežymiai išsiskyrė jau penktą mėnesį iš eilės. 
 
„Džiugina, kad turime galimybę gauti elektrą iš pigesnių šaltinių, kai tik jie yra prieinami, o elektros kainos tampa vis panašesnės į Šiaurės šalių rinkos kainas. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina nuo „Nord Pool“ sistemos kainos skyrėsi vos keturiais eurais. Svarbu ir tai, kad 72 proc. importuotos elektros Lietuva gauna iš Europos Sąjungos šalių, patikimų ir regionine bendradarbiavimu suinteresuotų kaimynų“, - sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. 
 
Kovą Lietuvoje vėjo elektrinės gamino penktadaliu mažiau ir vietinė gamyba smuko 13 proc. Tuo tarpu Latvijoje hidroelektrinės pagamino tris kartus daugiau, o šiluminės elektrinės – 78 proc. mažiau nei vasarį. Latvijos, Estijos ir Suomijos prekybos zonose susiformavo vienoda 30,7 EUR/MWh kaina. Estija iš Latvijos importavo du kartus daugiau elektros, o vietinės vėjo jėgainės pagamino 14 proc. daugiau elektros. Suomijos prekybos zonoje 13 proc. žemesnę kainą nei vasarį formavo 8 proc. smukęs elektros poreikis ir daugiau nei du kartus išaugęs importas iš Estijos. 
 
Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje vidutinė kovo kaina buvo 30,6 EUR/MWh, 11 proc. mažiau nei vasarį. Pirmąjį pavasario mėnesį Švedijoje elektros suvartojimas smuko 9 proc., o vėjo elektrinių gamyba augo daugiau nei dešimtadaliu. Kadangi hidroelektrinėse pagaminta dešimtadaliu mažiau elektros, bendrai Švedijoje elektros gamyba sumažėjo 5 proc. 
 
Vienintelės Lenkijos elektros rinkoje vidutinė kovo kaina paaugo 4 proc. iki 37,5 EUR/MWh. Vietinė gamyba smuko 9 proc.: vėjo elektrinės pagamino penktadaliu, saulės ir biodujų elektrinės – 7 proc., o šiluminės elektrinės – 10 proc. mažiau elektros. 
 
Vokietijoje, priešingai, kaina sumažėjo net 20 proc. iki 31,7 EUR/MWh. Bendras elektros vartojimas šiek tiek sumažėjo, o gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugo. Hidroelektrinės pagamino beveik trečdaliu, o saulės elektrinės – net du kartus daugiau elektros nei vasarį. Dešimtadaliu smukusi gamyba vėjo elektrinėse įtakos kainai neturėjo. 
 
Į viršų