Naujienos

2016-06-01

„Litgrid“: norėdami geriau išnaudoti infrastruktūrą, veikti turime dabar

Esama elektros infrastruktūra ne tik teikia galimybes pigiau importuoti ar brangiau parduoti elektrą, bet ir sukuria tarpusavio priklausomybę tarp kaimyninių valstybių elektros sistemų. Baltijos šalys, veikiančios sinchroninėje IPS/UPS sistemoje ir dalyvaujančios prekyboje elektra Šiaurės ir Baltijos šalių rinkoje, yra akivaizdus tokios priklausomybės pavyzdys, Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos strategijų konferencijoje sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
 
„Viena koja esame Rytuose, o kita – Vakaruose. Būdami maži neturime jokios įtakos kelis kartus didesnėms kaimynėms – vien Varšuvoje ir apylinkėse per metus elektros suvartojama tiek, kiek visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Esame labai priklausomi nuo kaimynų energetikos politikos ir elektros rinkos veikimo mechanizmų ir turime būti visapusiškai pasiruošę užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Todėl jau dabar reikia spręsti susijusių elektros sistemų patikimo veikimo klausimą, o čia labai svarbus lanksčios generacijos dėmuo“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
2016 m. vasaros elektros sistemų adekvatumo analizė rodo, kad 27 iš 40 Europos valstybių tikisi importuoti elektros energiją. „Litgrid“ vadovo teigimu, patikimam elektros sistemų veikimui užtikrinti trūksta visą regioną aprėpiančio žvilgsnio į vietos elektrinių galimybes. „Baltijos jūros regiono šalys vysto elektros perdavimo infrastruktūros projektus, tačiau lygiagrečiai turime kurti subalansuotą ir tvarią vietos generaciją. Jei lūkesčiai dėl elektros importo išliks panašūs kaip šiuo metu, kils klausimas, kas gamins elektrą, kurią galėtume importuoti“, - kalbėjo D. Virbickas. 
 
Pasak D. Virbicko, per artimiausią dešimtmetį svarbu visiškai integruoti Baltijos šalis į žemyninės Europos elektros tinklą. „Tai sukurtų prielaidas užtikrinti patikimą elektros sistemų veikimą regione ir sudarytų sąlygas lygiateisiškai konkurencijai elektros rinkoje. Tuo tarpu dabar esame susieti su sistema, apie kurios ateities planus ir esamą tinklo būklę nieko nežinome. Investuojame į elektros linijų saugumą ir patikimumą, bet nesame tikri, kas vyksta kitame tos pačios elektros linijos gale ir kiek laiko ji dar dirbs. Visa Lietuvos politika, ekonomika, teisėkūra jau daug metų „sinchronizuota“ su vakarų Europa, o „elektrinė“ tarpusavio priklausomybė vis dar saisto mus su vakar diena. Turime priimti sprendimus jau dabar, kad ši padėtis per dešimt metų pasikeistų“, – sakė D. Virbickas.
 
Glaudesnė integracija ir jungtys tarp viso regiono šalių ir toliau mažins elektros rinkos kainų skirtumus. Prognozuojama, kad 2020 m. elektros rinkos kainų skirtumas tarp prekybos zonų susilygins ir sieks vos vieną eurą. „Rinkos kainų skirtumų mažėjimas reikš, kad siekdami konkuruoti, verslai galės koncentruotis į technologines ir inovacijų kompetencijas, nes vienas svarbiausių resursų, energijos kainos, visoje Europoje bus panašios,“- teigė D. Virbickas. 
 
Pirmoji Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos strategijų konferencija subūrė energetikos ekspertus iš viso Baltijos jūros regiono ir kitų Europos šalių. Gausiai susirinkę bendrų sąlyčio taškų nacionalinėse energetikos strategijose Vilniuje ieško energetikos ekspertai, elektros gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai, valstybinių institucijų pareigūnai, nacionaliniai reguliatoriai, mokslininkai ir elektros perdavimo sistemų operatoriai. Didžiulis konferencijos populiarumas ir iš viso regiono susirinkę forumo dalyviai – tai ir energetikos temų aktualumo patvirtinimas, ir Lietuvos, kaip augančio regiono energetikos kompetencijų centro pripažinimas. Nuotraukų galerija yra čia.
 
Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos strategijų konferenciją organizavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „Elering“ kartu su Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija ENTSO-E.