Naujienos

2014-12-19

Lieka metai iki elektros jungčių su Lenkija ir Švedija įjungimo

Nuo šių metų pavasario vidurio pradėjus abiejų jungčių statybas įvykdyta du trečdaliai „NordBalt“ ir pusė „LitPol Link“ strateginių projektų darbų. Lygiai po metų bus baigtos abiejų elektros tiltų su Lenkija ir Švedija, tuomet „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtimis pradės tekėti elektros energija.
 
„Elektros jungtis „LitPol Link“ tarnauja kaip įrodymas, kad energetinis saugumas yra ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių siekis. Jungtis su Lenkijos elektros energetikos sistema užbaigs Baltijos jūros šalių elektros energetikos žiedą. Tai, kad visi darbai atliekami pagal grafiką, o kai kurie net ir lenkia jį, dar kartą patvirtina, kad Lietuva turi pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didžiulės apimties ir svarbos projektus“, - sakė energetikos ministras Rokas Masiulis, apsilankęs šalia Alytaus statomo nuolatinės srovės keitiklio statybų aikštelėje.
 
Iki šalčių 51 kilometrų ilgio elektros jungties trasoje įrengti pamatai visoms 150 atramoms. Du trečdaliai iš jų jau pastatytos ir stiebiasi iki 50metrų aukščio, dar 30 yra sumontuotos ir paruoštos pastatymui. Iš viso iki kitų metų vidurio bus pastatyta 150 atramų. Tarp jų pradėti tiesti ir pirmieji elektros laidai, šviesolaidžio kabelis su žaibosaugos trosu. „LitPol Link“ bus pirmoji elektros perdavimo linija Lietuvoje, kurios įtampa sieks 400 kilovoltų.
 
„Jungties statybos darbai vyksta taip, kaip numatyta, efektyviai spręsdami kilusius iššūkius kai kuriuose etapuose net esame kiek labiau įsiveržę į priekį, nei buvo planuota. Žiemą ypatingą dėmesį telksime „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitikliui: baigsime statyti valdymo ir įrengti vožtuvo pastatus“, - sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas. 
 
Nuolatinės srovės keitiklių stoties teritorija, kuri dydžiu prilygsta trims futbolo aikštėms, bus svarbiausia ir technologiškai sudėtingiausia jungties dalis. Tokia keitiklių stotis statoma tik Lietuvos pusėje, jos užduotis bus užtikrinti, kad būtų galima perduoti elektros energiją tarp skirtingoms sinchroninėms zonoms priklausančių elektros energetikos sistemų.
 
Į keitiklių stotį sausio pabaigoje atkeliaus pirmieji du transformatoriai. Lapkričio antroje pusėje jie buvo sėkmingai išbandyti ir paruošti gabenimui rangovo, pasaulinės technologijų kompanijos ABB gamykloje Liudvikoje (Švedijoje). Beveik 200 tonų sveriantys įrenginiai Klaipėdą pasieks laivu, o iš uostamiesčio bus gabenami specialiu sunkiasvorei įrangai vežti pritaikytu transportu iki Alytaus transformatorių pastotės. Visi sunkūs įrenginiai keitiklių stoties statybų aikštelę pasiekia nauju, specialiai įrengtu privažiavimo keliu. Nuotraukų galeriją galima pamatyti čia.
 
Pagrindinė „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitiklių stoties įranga dar gaminama, ją planuojama į Lietuvą suvežti balandžio mėnesį. Iki kitų metų vasaros bus įvykdyti ir rekonstrukcijos darbai Alytaus transformatorių pastotėje. Prie jos bus jungiamas nuolatinės srovės keitiklis.
 
Elektros jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos drieksis 163 kilometrus, iš jų 51 kilometrą – Lietuvos pusėje. 2015 metų pabaigoje jungtimi galės tekėti iki 500 megavatų elektros energijos.
 
Antroji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvą su Švedija jūriniu kabeliu, „NordBalt“ taip pat statoma sparčiai. Per pusmetį nuo „NordBalt“ jūrinio kabelio klojimo darbų pradžios Baltijos jūroje nugulė 250 kilometrų kabelio. Be to, pabaigti visi darbai, susiję su 13 kilometrų sausumos kabeliu, kuris po žeme eina per Alksnynę, po Kuršių mariomis, Klaipėdos miesto pramonine dalimi ir toliau iki Klaipėdos transformatorių pastotės Kiškėnų kaime. Čia pat iškilęs ir aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklio pastatas, į kurį jau atgabenti pirmieji autotransformatoriai.
 
Pastačius elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, Lietuva bus geriausiai sujungta energetinė sistema Baltijos jūros regione. Kartu su „LitPol Link“ ir „NordBalt“ Lietuva turės 16 tarpsisteminių jungčių, o techninės galimybės perduoti elektrą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių padidės daugiau nei dvigubai.