Naujienos ir įvykiai

Gegužę elektros rinkoje kainas veikė įsibėgėjęs remontų sezonas
2017-06-15

Gegužę elektros rinkoje kainas veikė įsibėgėjęs remontų sezonas

Gegužę „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 32,5 euro už megavatvalandę (EUR/MWh), 3 proc. didesnė nei balandį ir 1 proc. mažesnė nei 2016 m. gegužę. Kainų svyravimui įtakos turėjo prasidėję tradiciniai elektrinių ir tinklų priežiūros darbai. 
 
Išsami elektros rinkos apžvalga yra čia.
 
Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 78 proc. suvartotos elektros, 37 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. – iš Švedijos, 24 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 3 proc. iš Lenkijos. Mėnesio pabaigoje prasidėjo perdavimo tinklo remontai Rusijoje, tai mažino Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumą, o kainos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kurį laiką buvo aukščiausios regione. 
 
Gegužę Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino penktadaliu mažiau elektros, tačiau Lietuvos elektrinėje gamyba augo daugiau nei tris kartus. Latvijoje šiluminių elektrinių gamyba smuko beveik per pusę. Toliau senkant vandeniui upėse, Latvijos hidroelektrinės pagamino ketvirtadaliu mažiau elektros nei balandį. 
 
Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje vidutinė didmeninė elektros kaina, 29,7 EUR/MWh, gegužės mėnesį išliko stabili net ir dešimtadaliu sumažėjus elektros poreikiui. Vietos gamyba taip pat sumažėjo dešimtadaliu – mažiau gamino vėjo, saulės ir atominės elektrinės. Suomijos ir Estijos prekybos zonose gegužę kaina sumažėjo 2 proc. iki 30,7 EUR/MWh. Vokietijoje vidutinė elektros kaina ūgtelėjo 6 proc. iki 30,5 EUR/MWh, nes 4 proc. augo elektros poreikis, o gamyba vėjo elektrinėse buvo trečdaliu mažesnė. Tuo tarpu Lenkijoje elektros kaina šoktelėjo net 24 proc. ir pasiekė 40,2 EUR/MWh. Didelį kainos šuolį lėmė sumažėjusi gamyba elektrinėse, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius. 
 
Tuo tarpu praėjusią savaitę, birželio 5-11 d., Lietuvos prekybos zonoje kaina paaugo 38 proc. iki 48,3 EUR/MWh. Kainos augimui įtakos turėjo vykstantys metiniai „NordBalt“ jungties priežiūros darbai ir besitęsiantys remontai Rusijos perdavimo tinkle, dėl kurių sumažintas Estijos-Latvijos jungčių pralaidumas. Lietuvoje vietos gamyba augo 14 proc., šiluminių elektrinių gamyba išaugo 40 proc., o vėjo elektrinių gamyba sumažėjo  31 proc. Lietuva importavo 71 proc. elektros, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 51 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 5 proc. – iš Lenkijos. 
 
Į viršų