Naujienos

2019-01-24

ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės

Europos Komisija skyrė didžiausią finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF). ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės – tai didžiausia galima CEF parama energetinio saugumo projektams.
 „Tai akivaizdus Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo pavyzdys ir aiškus EK įsipareigojimas padedantis mums paversti tikrove svarbiausią Baltijos šalių energetinio saugumo projektą. Kartu tai itin svarbi žinia žvelgiant į šio projekto perspektyvą – matome ir jaučiame ne tik vienareikšmį EK politinį, bet ir maksimalių finansinį palaikymą,“ – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pirmajame etape Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos bendra projektų vertė siekia - 432,5 mln. eurų, iš jų ES finansavimas sudarys 324 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES – 125,2 mln. eur.
„Patvirtintas finansavimas suteikia tvirtą pagrindą įgyvendinti suplanuotus šalies perdavimo sistemos sustiprinimo ir atnaujinimo darbus, kurių reikia siekiant tinkamai pasirengti darbui vienu dažniu su kontinentinės Europos tinklais (KET) iki 2025 metų. Už tai esu dėkingas savo komandai - kompetentingiems  specialistams, parengusiems ypač kokybišką finansavimo paraišką“, - sako „Litgrid“ AB generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Projektai, kuriems skirtas pirmojo etapo finansavimas, yra reikšmingi ir universalūs – jų poreikis buvo identifikuotas ir įvertintas dar tuomet, kai buvo svarstyti skirtingi sinchronizacijos scenarijai. Taigi sėkmingas strateginis planavimas leis šiuos darbus įgyvendinti operatyviau ir efektyviau. Tam, kad kokybiškai ir patikimai veiktume Europoje, bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji: vyks linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos  ir Kruonio HAE – Jurbarkas linijos statyba ir kt.
EK finansuoti bus teikiami ir kiti svarbūs sinchronizacijai projektai. Antrajame sinchronizacijos etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui. Gruodžio pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai jau pradėjo parengiamuosius darbus dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio „Harmony link“ įgyvendinimo. Planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 m.
Lietuva, Latvija ir Estija – vienintelės ES šalys, kurios energetiškai yra izoliuotos nuo kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos ir vis dar priklauso sovietiniais laikais sukurtai IPS/UPS sistemai, valdomai iš Maskvos.