Naujienos ir įvykiai

Ekspertai: atsinaujinančios energetikos plėtrai prireiktų ir naujų elektros gamybos šaltinių
2014-09-04

Ekspertai: atsinaujinančios energetikos plėtrai prireiktų ir naujų elektros gamybos šaltinių

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto ekspertai išnagrinėjo galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Apskaičiuota, kad per ateinančius 15 metų Lietuva galėtų išplėsti energetikos ūkį taip, kad nuo 24 iki 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Konkretus plėtros scenarijus turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į valstybės tarptautinius įsipareigojimus dėl šiltnamio efekto mažinimo, taip pat į reikiamas susijusias investicijas. 
 
Anot studijos rengėjų, didžiausias atsinaujinančios energijos išteklių plėtros galimybes turėtų vėjo ir biokuro elektrinės. Prognozuojama, kad ateityje būtent šios rūšies generatoriai galėtų gaminti apie 90 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.
 
Daugiausia dėmesio skyrę vėjo energetikos potencialui, mokslininkai išanalizavo, kokią įtaką elektros energetikos sistemos darbui turėtų vėjo parkų plėtra, kaip ir kur reikėtų plėsti  perdavimo tinklą, jei būtų nuspręsta didinti iš vėjo gaminamos elektros kiekį.
 
Pagal šiuo metu vėjo parkų plėtrai išduotus leidimus ir įstatymų nuostatas, iki 2020 m. Lietuvoje bus integruota 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių. Mokslininkai nustatė, kad iki 2030 m. Lietuvoje galima būtų prijungti dar 500 MW vėjo jėgainių galių, tad bendra galia siektų 1000 MW.
 
„Nusprendus didinti elektros gamybą vėjo jėgainėse, papildomų lėšų reikėtų perdavimo tinklo, prie kurio jungiamos vėjo turbinos, plėtrai. Tačiau, svarbiausia, jog reikšmingas sumas reiktų investuoti į naujų elektrinių statybą, kad būtų užtikrinti vėjo gamybai subalansuoti reikalingi elektros energijos rezervai“, – studijos rezultatus reziumavo Daivis Virbickas.
 
Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studijoje aptartas ir jūrinių vėjo parkų prijungimas prie tinklo. Tačiau akcentuojama, kad statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje būtų įmanoma tik išplėtus elektros perdavimo tinklą, be to tokioms galimybėms ištirti bei ekonomiškai įvertinti turėtų būti atlikta išsamesnė studija.
 
Ekspertų vertinimu, Vakarų Lietuvoje naujų vėjo elektrinių prijungimo prie 110 kV elektros perdavimo tinklo galimybės jau išnaudotos. Naujas vėjo jėgaines būtų galima jungti prie 330 kV tinklo, tačiau bendra čia jungiamų vėjo parkų suma negali viršyti 240 MW.
 
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių studija pristatyta energetikų bendruomenei, verslo ir mokslo atstovams bei Energetikos ministerijai. 
 
AEI prijungimo žemėlapyje pateikiamų vėjo elektrinių parkų atskirose prijungimo zonose galios nesumuojamos. Išduodant technines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas vėjo parkams konkrečioje zonoje, atsižvelgiama į jau anksčiau išduotas technines sąlygas gretimose zonose ir įvertinamas likęs perdavimo tinklo pralaidumo potencialas konkrečioje zonoje.
 
Į viršų