Sistema

Litgrid > Sistema > ES tinklo kodeksai > Rinkos kodeksai

Rinkos kodeksai

 
(angl. Capacity Allocation and Congestion Management, CACM)
CACM apima tarptautinių jungčių pralaidumo skaičiavimo ir paskirstymo taisykles, numato būdus prekiauti „dienos prieš“ ir „dienos eigos“ rinkose ir taisykles, kaip rinkas sujungti į bendras Europos prekybos zonas. Šis tinklo kodeksas įsigaliojo 2015 m. liepos 24 d.
 
 Metodikos pagal CACM
Baltijos regiono pralaidumų skaičiavimo metodika
Baltijos pajėgumų skaičiavimo regiono (toliau - Baltijos PSR) nacionalinės reguliavimo institucijos 2018 m. lapkričio 16 d. patvirtino Baltijos PSR perdavimo sistemų operatorių, pagal Europos Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (CACM reglamentas) parengtą Baltijos regiono pralaidumų skaičiavimo metodiką. Įgyvendinus metodikos 15.1 punkte pateiktas įsigaliojimo nuostatas, ši metodika turėtų įsigalioti Baltijos regiono tarpsisteminių jungčių pralaidumų nustatymui 2019 m.
2019 m. sausio 24 dieną ACER (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators) sprendimu buvo patvirtinta pralaidumų paskirstymo ir perkrovos valdymo skaičiavimo metodika, kuri skirta nustatyti dienos eigos (angl. Intraday) pralaidumų skaičiavimo taisykles. Šios metodikos tikslas – harmonizuoti dienos-prieš (angl. Day-ahead) ir dienos eigos (angl. Intraday) prekybos tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo principus – angl. „Guideline on Capacity Allocation and Congestion Management” (CACM).“
 
 
Pakaitinių procedūrų nustatymo metodika
VKEKK 2018 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. O3E-94 patvirtino Pakaitinių procedūrų nustatymo metodiką pagal CACM 9 straipsnio 5 dalį. Joje įtvirtinti reikalavimai, kad tuo atveju, jei vykdant bendrą kitos paros prekybos rinkų susiejimą nepavyktų apskaičiuoti pralaidumų ir kainų kiekvienai pralaidumų skaičiavimo regiono prekybos zonai, būtų taikomi praėjusios dienos prekybos rezultatai, įskaitant elektros energijos biržoje susiformavusias elektros energijos rinkos kainas ir išduotus pralaidumus tarpsisteminėms jungtims. Tai leistų užtikrinti efektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį pralaidumų paskirstymą. Metodiką galite rasti čia:
 
Bendro tinklo modelio metodika
VKEKK 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-156 patvirtino visų ES elektros PSO bendrai parengtą ir suderintą Bendro tinklo modelio metodiką. Perdavimo sistemos operatoriai (Lietuvoje – AB „Litgrid“) modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros pralaidumus – šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų, įskaitant poveikį vartotojams. Iki šiol kiekvienas perdavimo sistemos operatorius naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione elektros energijos tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo modelį. Tai palengvins perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti Europos elektros energijos tinklą. Metodiką galite rasti čia:
 
Pasiūlymas dėl kitos paros pralaidumo garantinio termino
VKEKK 2017 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtino kitos paros pralaidumo garantavimo terminą, pateiktą visų Europos elektros PSO 2016 m. spalio 27 d. pasiūlymu dėl kitos paros pralaidumo garantavimo termino, vadovaujantis CACM 69 straipsniu. Visi ES PSO kartu parengė pasiūlymą dėl vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo termino (angl. Day-Ahead Firmness Deadline), kuris turi būti ne trumpesnis nei pusė valandos iki kitos paros prekybos pabaigos. Pasiūlymą galite rasti čia:
 
Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodika
VKEKK 2017 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. O3-17 patvirtino Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką pagal CACM 9 straipsnio 5 dalį. Pagal šią metodiką yra teikiami gamybos ir apkrovų duomenys, kurie yra reikalingi skaičiuojant pralaidumus tarp atskirų sistemų (šalių). Metodiką galite rasti čia:
 
Bendro koordinuoto pralaidumo skaičiavimo metodika Baltijos regionui
VKEKK 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-378 patvirtino AB „Litgrid" kartu su kitais Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatoriais parengtą Bendro koordinuoto pralaidumo skaičiavimo metodiką Baltijos pralaidumo skaičiavimo regionui. Metodika reglamentuoja tarpzoninio pralaidumo apskaičiavimo, tiekimo ir paskirstymo tvarką tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Lenkijos, Švedijos, Suomijos elektros energetikos sistemų ateinančių metų, mėnesio ir savaitės laikotarpiams, taip pat apima tarpzoninio pralaidumo apskaičiavimą, nustatymą ir paskirstymą kitos dienos ir einamosios dienos laikotarpiams. Metodiką galite rasti čia:
 
ACER 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas dėl visų PSO tarpzoninės einamosios paros prekybos pradžios ir tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiko pasiūlymo (anglų kalba)
 
Einamosios paros pralaidumo kainos nustatymo metodika (IDCZCP) (anglų kalba)
2019 m. sausio 24 d. ACER sprendimu buvo patvirtinta Einamosios paros pralaidumo kainos nustatymo metodika. Sprendimą (anglų kalba) galite rasti čia:
 
Koordinuoto apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos metodika
Metodika siekiama koordinuoti Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių veiksmus, siekiant veiksmingai pašalinti tarpvalstybinių tinklų perkrovas, nepaisant to, ar fizinės perkrovos priežastys yra už šių operatorių  kontroliuojamos teritorijos (t. y. veiklos) ribų, ar ne. Taip pat užtikrinama, kad perkrovos nebūtų perkeliamos kitai valstybei.
 
Apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodika
Metodika užtikrins optimalų perdavimo infrastruktūros naudojimą, likviduojant perkrovas elektros energijos gamybos, prekybos ir tiekimo srityje.
Metodikoje numatytas patiriamų kompensacinės prekybos išlaidų padalijimas – šios išlaidos bus dalinamos tarp atitinkamų perdavimo sistemos operatorių, kurie atsakingi už apkrovų perskirstymą, ir įpareigojimas apkrovų perskirstymą bei kompensacinę prekybą vykdyti remiantis mažiausių kaštų principu, t. y. pirmiausia turi būti aktyvuojami pasiūlymai už mažiausią kainą, nepažeidžiant sistemos saugumo reikalavimų.
 
 
(angl. Network Code on Forward Capacity Allocation, FCA)
FCA nustato principus, kaip apskaičiuoti ir paskirstyti tarpsisteminių jungčių pralaidumus prekybai ateities sandorių rinkose. Tinklo kodeksas įsigaliojo 2016 m. rugsėjo 26 d.
 
Metodikos pagal FCA
Gamybos ir apkrovos duomenų teikimo metodika
VKEKK 2018 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. O3E-59 patvirtino Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką, pateiktą bendru visų ES PSO 2017 m. gegužės 23 d. pasiūlymu dėl Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodikos, vadovaujantis FCA kodekso 17 straipsniu. Ši metodika papildo ankstesniu VKEKK sprendimu pagal CACM kodekso reikalavimus dėl elektros energijos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairių patvirtintą Gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką, papildomai nustatant reikalavimus gamybos ir apkrovų duomenų teikimui, kurie yra reikalingi skaičiuojant ilgalaikius pralaidumus tarp atskirų sistemų (šalių). Metodiką galite rasti čia:
 
Bendro tinklo modelio metodika dėl ilgalaikių prognozuojamų pralaidumų (angl. Common Grid Model Methodology for long term):
Visų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymas dėl bendro tinklo modelio metodikos pagal FCA kodekso 18 straipsnį apima taisykles ir metodikas taikomas visiems PSO dėl individualaus perdavimo tinklo matematinio modelio sukūrimo ir apsikeitimo su PSO.
Naujoji dokumento versija visų PSO buvo patvirtinta 2018-02-23 dieną balsuojant visiems PSO. Dokumentas VKEKK patvirtintas 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. O3E-407. Jį galite rasti čia:
 
 
Pasiūlymai dėl tarpzoninio rizikos draudimo galimybių
VKEKK patvirtino Litgrid, kartu su Latvijos ir Švedijos perdavimo sistemos operatoriais, suderintus pasiūlymus dėl tarpzoninio rizikos draudimo galimybių, kurie leis užtikrinti galimybę didmeninės elektros energijos rinkos dalyviams įsigyti ilgalaikio tarpzoninio rizikos draudimo produktus, t. y. apsisaugoti nuo kainų svyravimo, įsigyjant kitos šalies produktus. Priimtas sprendimas, kad didmeninių rinkų veikimas būtų skatinamas investuojant į perdavimo tinklo pralaidumų didinimą, svarbiausias jų – trečios Estijos-Latvijos perdavimo jungties statyba, o tai nuo 2020 m. sumažins kainų skirtumus tarp Baltijos šalių, todėl rinkos dalyviai turės galimybę pasinaudoti likvidžiausiais Skandinavijos šalių kainų rizikos draudimo produktais. Nutarimą galite rasti čia:
 
 
(angl. Network Code on Electricity Balancing, EB)
EB apima balansavimo rinkų, kuriose perdavimo sistemos operatoriai prekiauja elektra siekiant išlaikyti sistemos balansą, taisykles ir principus. Šio kodekso tikslas yra padidinti tarpsisteminę prekybą balansavimo energija ir užtikrinti balansavimo energijos rinkų efektyvumą, bei nenutrūkstamą energijos tiekimą taip pat sumažinti emisijas bei kaštus galutiniam vartotojui. Šis Tinklo kodeksas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 18 d.
 
Metodikos ir nuostatos pagal EB
LITGRID AB pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 18 str. parengė Lietuvos balansavimo paslaugų teikėjams taikytinų nuostatų ir sąlygų pasiūlymą (Balansavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties standartinės sąlygos) bei Lietuvos už balansą atsakingoms šalims taikytinų nuostatų ir sąlygų pasiūlymą (Disbalanso pirkimo-pardavimo sutarties standartinės sąlygos). Viešosios konsultacijos metu iš suinteresuotų šalių gautos pastabos buvo įvertintos, sutartys atitinkamai patikslintos bei pateiktos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolei tvirtinti. Kviečiame susipažinti su šiais dokumentais:
 
15min disbalanso periodo įgyvendinimo koncepcija
Baltijos šalių PSO, siekdami įgyvendinti EB 53 straipsnio 1 dalį dėl 15 minučių disbalanso periodo įgyvendinimo, parengė bendrą įgyvendinimo koncepcijos dokumentą, kuris buvo atnaujintas atsižvelgiant į viešos konsultacijos metu gautas rinkos dalyvių pastabas. Numatoma, jog Baltijos šalys palaipsniui įgyvendins 15 minučių disbalanso periodą iki 2024 metų pabaigos. Įgyvendinamąjį koncepcijos dokumentą bei viešos konsultacijos metu gautų pastabų vertinimą galima rasti čia:
 
Baltijos šalių PSO balansavimo ataskaita
Baltijos šalių PSO, siekdami įgyvendinti EBGL 60 straipsnio 1 dalį parengė Baltijos PSO balansavimo ataskaitą, kuri apima pastarųjų 2 kalendorinių metų laikotarpį (nuo 2017 gruodžio 18 d. iki 2019 gruodžio 18 d.). Parengtą Baltijos šalių PSO balansavimo ataskaitą galima rasti čia: