Elektros rinka ir plėtra

Titulinis puslapis > Elektros rinka ir plėtra > Rinkos plėtra > Rinkos plėtra ir tinklo (rinkos) kodeksai

Rinkos plėtra ir tinklo (rinkos) kodeksai

Viena iš elektros perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybių – elektros rinkos plėtra ir Lietuvos elektros rinkos integracija į bendrą Europos elektros rinką. Lietuvoje nuo 2012 m. birželio mėn. veikia Europoje pirmaujančios Šiaurės ir Baltijos šalių elektros biržos „Nord Pool“ prekybos zona, o 2013 m. gruodį startavo Elbas dienos eigos rinka. Rinkos dalyviai gali prekiauti elektra tiek likus dienai, tiek ir likus valandai iki jos tiekimo. 2014 m. lapkritį pradėta prekiauti Lietuvos-Latvijos elektros prekybos zonos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios leidžia valdyti ilgalaikės prekybos elektra riziką. Lietuvos ir Latvijos rinkos dalyviai gali iš anksto apsidrausti nuo elektros kainų svyravimų ir fiksuoti ateityje planuojamos įsigyti elektros kainą.
 
Naujosios elektros jungtys su Švedija (NordBalt) ir Lenkija (LitPol Link), kurios pradėtos eksploatuoti 2015 metų pabaigoje sujungė Baltijos valstybių, Šiaurės ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Tai padidino Lietuvos elektros importo galimybes, užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą bei sukūrė alternatyvius prekybos elektra kanalus tarp Lietuvos, Skandinavijos ir Vakarų Europos. Tarpvalstybinė elektros energijos jungtis su Lenkija LitPol Link tuo pačiu sukūrė sąlygas Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su KET, kurią planuojama įgyvendinti 2025 metais.
 
Siekiant sukurti vidaus elektros rinką Europos Sąjungoje, padidinti rinkos dalyvių konkurenciją suvienodinant taisykles ir padidinti energijos tiekimo saugumą nustatant naujus reikalavimus, Europos Komisija, užtikrindama efektyvesnį ir koordinuotą Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, parengė tris Tinklo kodeksus, reglamentuojančius elektros energijos rinką:
- 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (toliau – CACM);
- 2016 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2015/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (toliau – FCA);
- 2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – EB).
Šiuo metu gairės yra įsigaliojusios ir Litgrid intensyviai dirba įgyvendinant jų nuostatas. 
 
Šiais kodeksais aiškiai reglamentuojamos taisyklės visiems elektros rinkos dalyviams, siekiant užtikrinti efektyvų esamos ir būsimos infrastruktūros panaudojimą ir efektyvų rinkų veikimą.
 
CACM kodeksu buvo nustatytos būtiniausios suderintos bendro kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo taisyklės, kuriomis siekiama sukurti aiškų našios ir modernios pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo sistemos, kuri vartotojų labui palengvintų prekybą elektros energija visoje ES, suteiktų galimybę efektyviau naudoti tinklą ir didintų konkurenciją, teisinį pagrindą. Šiuo kodeksu siekiama apibrėžti taisykles prekybos zonoms nustatyti ir peržiūrėti bei koordinuotai skaičiuoti pralaidumus. Įgyvendinus kodekso nuostatas, bus sudaromos platesnės galimybės prekiauti elektros energija ES viduje.
 
EB apima balansavimo rinkų, kuriose perdavimo sistemos operatoriai prekiauja elektra siekiant išlaikyti sistemos balansą, taisykles ir principus. Šio kodekso tikslas yra padidinti tarpsisteminę prekybą balansavimo energija ir užtikrinti balansavimo energijos rinkų efektyvumą, bei nenutrūkstamą energijos tiekimą taip pat sumažinti emisijas bei kaštus galutiniam vartotojui. Kodekso projektui buvo pritarta pagal komitologijos procedūrą 2017 m. kovo mėnesį. 
 
FCA gairės nustato rinkos architektūrą, kuri turi būti sukurta tam, jog būtų sudarytos sąlygos tarpregioninės prekybos elektra rizikos valdymui ir apibrėžiamos ilgalaikių perdavimo teisių paskirstymo taisyklės. Gairės numato lanksčias perdavimo galių apskaičiavimo ir įsigijimo taisykles laikotarpiams ilgesniems nei viena diena-prieš operatyvinę dieną siekiant valdyti kainų kitimo tarp prekybos zonų riziką ilgalaikiams laikotarpiams. 
 
Įgyvendinant šį kodeksą, Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Lenkijos nacionalinės reguliavimo institucijos (angl. NRAs) šiemet dvišaliais susitarimais susitarė dėl rizikos apsidraudimo galimybių tarp Lietuvos – Latvijos, Lietuvos – Švedijos ir Lietuvos – Lenkijos elektros energijos prekybos zonų. Nacionalinės reguliavimo institucijos įpareigojo perdavimo sistemos operatorius (toliau tekste - PSO) (Litgrid AB, Affarsverket Svenska kraftnat, Augstsprieguma tikls AS) nesuteikti ilgalaikių perdavimo teisių (angl. Long-term transmission rights (LTTR[1])), tačiau užtikrinti, jog kiti ilgalaikiai tarpzoninio apsidraudimo produktai būtų prieinami siekiant užtikrinti tinkamą didmeninės elektros energijos rinkos funkcionavimą.
Lietuvos, Latvijos, Švedijos PSO, bendradarbiaudami su Lenkijos PSO, pateikė savo valstybių Nacionalinėms reguliavimo institucijoms pasiūlymus tvirtinimui dėl rizikos apsidraudimo galimybių tarp Lietuvos – Latvijos, Lietuvos – Švedijos ir Lietuvos – Lenkijos elektros energijos prekybos zonų.
 
Apsidraudimo galimybės
Finansų rinkos jungiančios Šiaurės ir Baltijos šalių elektros energijos didmeninę rinką, pasižymi aukštu likvidumu, taip pat suteikia geras galimybes didmeninės elektros energijos rinkos dalyviams pilna apimtimi apsidrausti visose Šiaurės ir Baltijos šalių rinkos zonose. Esamos Šiaurės ir Baltijos šalių apsidraudimo galimybės kartu su esama Lenkijos Finansinių Produktų Rinka bei kartu su Finansinėmis Perdavimo priemonėmis užtikrina pakankamas apsidraudimo galimybes rinkos dalyviams tarp atitinkamų Lietuvos sienų.
Atsižvelgiant į šiandieninį teisinį reglamentavimą ir egzistuojančias apsidraudimo galimybes tarp Baltijos ir Šiaurės regiono šalių taip pat ir Lenkijos, PSO laikosi vieningos nuomonės, jog ilgalaikės prekybos apsidraudimui galimybės tarp aukščiau paminėtų kainų zonų elektros energijos rinkoje gali būti panaudoti šiuo metu esantys apsidraudimo instrumentai, tokie kaip: Nasdaq OMX biržos siūloma Nordic sistemos ENO produktas, taip pat EPAD (Riga / Malmo (SE4) / Helsinkis) ir FTR/PTR tarp Estijos – Latvijos ir Lenkijos ilgalaikių ateities sandorių elektros energijos rinkos produktai.
 
PSO pasiūlymas dėl tolimesnės plėtros
PSO vieningai laikosi nuomonės, jog pats efektyviausias būdas dėl apsidraudimo galimybių yra susitelkti ties jau egzistuojančiomis apsidraudimo galimybėmis ir toliau plėtoti tarpsistemines jungtis, kas lemtų padidėjusį pralaidumą ir mažintų kainų skirtumus tarp prekybos zonų. Taip pat verta paminėti, jog dabartinio teisinio reglamentavimo nepakanka, jog PSO galėtų veikti finansinėse rinkose tiekiant apsidraudimo produktus rinkos dalyviams. Todėl efektyviausia priemonė, kuri atitinka tiesioginę PSO veiklą, yra naujų tarpsisteminių jungčių plėtra. (Pavyzdžiui: LitPol Link projekto užbaigimas, Estijos – Latvijos skerspjūvio pralaidumo didinimas statant naują aukštos įtampos perdavimo liniją, kuri numatyta iki 2020 m.)
 
Balansavimo gairėse nustatomos techninės, eksploatavimo ir rinkos taisyklės, skirtos elektros energijos balansavimo rinkoms valdyti. Iš esmės, Balansavimo gairių įgyvendinimas leis padidinti trumpojo laikotarpio rinkų likvidumą, nes užtikrins geresnes tarpvalstybinės prekybos galimybes ir galimybę efektyviau panaudoti esamą tinklą elektros energijos balansavimo tikslais. Balansavimo energijos pasiūlymai konkuruos visos ES balansavimo platformose, todėl bus teigiamai paveikta ir konkurencija bei efektyviai integruotos balansavimo rinkos į vieną vieningą balansavimo rinką.
Lietuvos balansavimo rinka yra pakeliui į šį tikslą – nuo 2018 m. sausio 1 d. veikia bemdra Baltijos balansavimo rinka ir pradėtas taikyti suvienodintas Baltijos šalių elektros Disbalanso apskaitos modelis (angl. „Baltic Harmonised Imbalance Settlement Model“). Šis modelis įgyvendintas kartu su bendra Baltijos šalių balansavimo rinka – tokiu būdu visiems Baltijos šalių elektros rinkos dalyviams sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti balansavimo rinkoje, o tai skatina konkurenciją ir leidžia efektyviau veikti visai Baltijos šalių elektros rinkai. Sukūrus bendrą Baltijos balansavimo rinką, siekiama ją integruoti į bendrą Europos Sąjungos balansavimo rinką.
 
2015 m. rugsėjį trys Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai patvirtino bendras  Baltijos šalių pralaidumų paskirstymo ir nustatymo (taisykles), kurios įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną. 
Svarbiausias metodikos reikalavimas – išlaikant elektros perdavimo saugumo reikalavimus efektyviai paskirstyti ir naudoti jungtis, jungiančias Lietuvos elektros energetikos sistemą su Latvija, Baltarusija ir Karaliaučiumi, užtikrinti elektros energetikos sistemos patikimumą ir maksimalų infrastruktūros prieinamumą rinkai. Nustatant maksimalius elektros srautus, galinčius patekti į Lietuvos energetikos sistemą, vertinamos ir sistemos rezervinės galios. Tai leidžia padidinti elektros importo galimybes tais mėnesiais, kai dėl techninių priežasčių (linijų ir generatorių remontų) būna didžiausi fiziniai apribojimai elektrai patekti į Lietuvą. 
 
Lietuvos ir Latvijos elektros perdavimo sistemų operatorių „Litgrid" ir „Augstsprieguma tīkls" Lietuvos–Latvijos tarpsisteminės jungties pralaidumų nustatymo ir paskirstymo susitarimas skelbiamas žemiau.
 
 
Į viršų