D.U.K.

Elektros perdavimo linijų apsaugos zonos

Kokia veikla galima elektros linijų apsaugos zonose?
Elektros linijų apsaugos zonose galima vykdyti žemės ūkio darbus – sėti ir auginti žolę, javus, nedidelius, dekoratyvinius augalus, daržoves, vaisius ar krūmus, sodinti medelius. Visi po linijomis arba jų apsaugos zonose auginami augalai neturi būti aukštesni nei 4 metrai.

Kitiems darbams atlikti reikia gauti „Litgrid“ leidimą. Tik jį turint linijų apsaugos zonose galima statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius; vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras; įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius virsti ant laidų ir atramų; važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus yra daugiau kaip 4,5 metro; dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. 
Ar galima statyti statinius elektros linijų apsaugos zonose?
Norint statyti, griauti, rekonstruoti pastatus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų apsaugos zonose reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. „Litgrid“ specialistai kiekvieną kartą planuojamus darbus vertina individualiai, atsižvelgdami į reikalavimus teisės aktuose. 
Ar galima vykdyti darbus elektros linijų apsaugos zonose?
Norint vykdyti bet kokius darbus, išskyrus ne aukštesnių nei 4 metrai augalų auginimą, elektros linijų apsaugos zonose reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. Sutikimas išduodamas, jeigu planuojami atlikti darbai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Ar galima įrengti tvoras/aptvėrimus elektros linijų apsaugos zonose?
Norint įrengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. 
Ar galima įrengti aikšteles elektros linijų apsaugos zonose?
Elektros linijos apsaugos zonose draudžiama įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles.
Ar pavojinga statyti automobilius oro linijų apsaugos zonose?
Elektros linijos skleidžia elektromagnetinį lauką, jo stiprumas priklauso nuo to, kokio dydžio ir įtampos srovė teka elektros įrenginiais. Pats automobilis yra izoliuotas nuo žemės, tačiau jo metaliniame korpuse gali būti indukuojama gyvybei nepavojinga įtampa ir liečiant automobilio korpusą gali būti jaučiama nemaloni iškrova. 
Ar žemės savininkai, jos naudotojai gali vykdyti medžių pjovimo darbus oro linijų apsaugos zonose?
Taip, gali. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos ir jų apsaugos zonose, medžius, krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai pagal tose teritorijose galiojančias želdinių apsaugos taisykles. Visais atvejais norint kirsti ar genėti medžius po linijomis arba jų apsaugos zonose reikia kreiptis į „Litgrid“ ir suderinti darbų atlikimo terminus. 
 
Be to, kertant medį už oro linijos apsaugos zonos būtina įvertinti, ar virsdamas jis nepasieks oro linijos laidų arba neišvers šalia augančio medžio, kuris galėtų užvirsti ant oro linijos. Esant tokiai tikimybei, šiuos kirtimus būtina suderinti su „Litgrid“.
Kodėl pjaunami krūmai ir medžiai oro linijų apsaugos zonose?
Oro linijų apsaugos zonose medžiai ir krūmai kertami ir genėjami todėl, kad per aukšta augmenija gali sukelti elektros perdavimo trikdžius ir pavojų aplinkinių sveikatai bei turtui. Augmenija po oro linijų laidais privalo būti ne aukštesnė nei keturi metrai.  Aukštesnis medis gali sukelti elektros iškrovą net neprisilietęs prie laidų arba virsdamas nutraukti liniją, apgadinti atramas ir kartu nutraukti elektros perdavimą. Tai ypač pavojinga sausuoju metų laiku, kai didesnė gaisrų tikimybė. Priklausomai nuo aplinkos ir grunto, krūmų kirtimas atliekamas kas 4-6 metus.
Kam lieka iškirsta mediena elektros linijų apsaugos zonose?
Atlikus krūmų kirtimo ir medžių kirtimo darbus elektros linijų apsaugos zonose, iškirsta mediena paliekama žemės savininkui.
Kodėl elektros linijos skleidžia garsą? Ar tai pavojinga?
Dirbant ar būnant netoli elektros linijų, priklausomai nuo oro sąlygų, galima girdėti nuo elektros laidų sklindantį „čirškimą“. Šį garsą sukelia fizikinis efektas, vadinamas vainikiniu išlydžiu, jis dažniausiai girdimas esant drėgnam orui. Šio reiškinio panaikinti negalima. Jis gali būti juntamas, tačiau jokio poveikio sveikatai neturi. 
Ką daryti pamačius kabantį medį ant elektros linijos laidų arba nutrūkusį oro linijos laidą?
Jei pastebėjote kažką neįprasta šalia elektros perdavimo linijų arba jų apsaugos zonose, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus, ant linijos užvirtusį medį, kilusį gaisrą, ant laidų užmestus pašalinius daiktus ir pan., prašome kuo skubiau informuoti bendrąjį pagalbos centrą trumpuoju telefono numeriu 112.
 
Prie nutrūkusio elektros oro linijos laido negalima priartėti arčiau kaip aštuonis metrus. Draudžiama liesti nutrūkusios elektros laidus ar ant jų nuvirtusius medžius, nes gali įvykti žmogaus gyvybei mirtinai pavojinga elektros iškrova. Pastebėjus apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, nukritusius, nutrauktus laidus, būtina nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Ar galima sandėliuoti medžiagas elektros linijų apsaugos zonose?
Sandėliuoti bet kokias medžiagas elektros linijų apsaugos zonose draudžiama.
Ar galima žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonose?
Taip, žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonoje leidžiama. Po linijomis ir jų apsaugos zonose galima sėti ir auginti žolę, javus, dekoratyvinius augalus, daržoves, vaisius. Norint auginti krūmus ar medžius, reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. Bet kokie augalai perdavimo linijų apsaugos zonose turi būti ne aukštesni nei keturi metrai. 
 
Žemės ūkio veikla po linijomis užsiimantys ūkininkai turi visuomet elgtis apdairiai ir laikytis saugumo taisyklių. Po oro linijomis ir jų apsaugos zonose draudžiama važiuoti transporto priemone, kurios aukštis yra didesnis nei keturi su puse metrų. Ypatingą dėmesį saugumui reikia skirti naudojant šias transporto priemones: krautuvus, siloso kombainus, sunkvežimių kranus, traktorius, kombainus, skirtus nuimti derlių, ekskavatorius, savivartes priekabas, nes jų dalys, pavyzdžiui, pakeltos priekabos arba ekskavatorinės strėlės, gali viršyti saugų aukštį. Pavojų žmogaus gyvybei ar turtui kelia bet koks saugaus atstumo iki linijos pažeidimas, nes elektros iškrova gali įvykti ir be fizinio kontakto su linija. 
 
Norint važiuoti po aukštosios įtampos linijomis su aukštesne nei 4,5 metrai technika, reikia gauti „Litgrid“ leidimą.
Laistant laukus reikia atkreipti dėmesį, kad vandens srovės lietųsi saugiu atstumu nuo linijų. 
 
Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti pritarimą statyti, griauti, rekonstruoti statinius elektros linijų apsaugos zonose?
Pareiškėjas turi pateikti žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą arba nuosavybės pažymėjimo kopiją, projektą, kuriame yra statinių ar pastatų išdėstymo planas, parengtas naudojant ne senesnę nei dvejų metų topografinę geodezinę nuotrauką.
Ką daryti, jeigu atrodo, kad elektros linijos laidai yra labai arti žemės?
Jei kyla įtarimų, kad elektros linijos laida yra per arti žemės, susiekite su „Litgrid“ regionų vadovu, kuris prižiūri elektros linijas jūsų teritorijose. Kontaktai yra čia.
 
Apgyvendintose ir apstatytose teritorijose 110 kilovoltų elektros laidai turi kabėti ne žemesniame nei 7 metrų aukštyje, 330 kilovoltų elektros laidai – ne žemesniame nei 8,5 metrų aukštyje, o 400 kilovoltų elektros laidai – ne žemesniame nei 9 metrai aukštyje.
 
Neapgyvendintose ir neapstatytose teritorijoje 110 kilovoltų elektros laidai turi kabėti ne žemesniame nei 6 metrų aukštyje, 330 kilovoltų – ne žemesniame nei 7,5 metrų aukštyje, o 400 kilovoltų laidai – ne žemesniame nei 8 metrai aukštyje. 
 
Kam priklauso žemė elektros linijos apsaugos zonoje?
Žemė, esanti elektros linijos apsaugos zonoje, yra žemės sklypo savininko nuosavybė. Siekiant užtikrinti patikimą elektros perdavimą ir saugų  elektros perdavimą, „Litgrid“ kasmet turi apžiūrėti elektros linijas – teisė nekliudomai jas apžiūrėti,  modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti yra numatyta teisės aktuose.

Tarptautinių jungčių pralaidumas

Kas yra elektros jungčių pralaidumai?
Elektros jungčių pralaidumai – tai galimybė perduoti elektros energiją aukštos įtampos elektros linijomis tarp dviejų valstybių. Kuo didesnis pralaidumas, tuo daugiau elektros galima perduoti. Dažnai pralaidumai vadinami tarptautiniais arba tarpsisteminiais, nes elektra „praleidžiama“ per elektros linijas, jungiančias dviejų šalių elektros energetikos sistemas.
Į Lietuvą elektra atkeliauja elektros linijomis iš Latvijos, Baltarusijos ir Karaliaučiaus. Su šiomis šalimis mus sieja elektros jungtys – 12 aukštos įtampos (330 kilovoltų) elektros linijų. Kuo daugiau tokių jungčių, tuo daugiau galimybių elektrai patekti į mūsų šalį. 2015 m. pabaigoje Lietuva jungtimis bus sujungta su dar dviem valstybėmis – Lenkija ir Švedija.
 
Kaip skaičiuojami elektros jungčių pralaidumai?
Elektros jungčių pralaidumų galia matuojama megavatais (MW). Vienas megavatas lygus tūkstančiui kilovatų arba milijonui vatų. Vatas – fizikinis vienetas, kuriuo matuojama galia. Šiuo metu per esamas jungtis esant maksimaliems jungčių pralaidumams, į Lietuvą gali patekti apie 3 tūkstančiai megavatų.
„Litgrid“ sistemos patikimumo specialistai kasdien analizuoja padėtį šalies ir kaimyninėse elektros sistemose ir apskaičiuoja jungčių pralaidumus su kitomis valstybėmis. Pralaidumai apskaičiuojami ir nustatomi remiantis  techniniais linijų ir kitų elektros įrenginių parametrais bei informacija apie tai, kiek Lietuvoje ir kitose sistemose bus pagaminama ir suvartojama elektros, kiek elektrinių ir perdavimo linijų veikia, o kiek yra remontuojama.
 
Kam reikalinga informacija apie jungčių pralaidumus?
Informacija apie apskaičiuotus jungčių pralaidumus, tai yra, kiek elektros gali pratekėti per jungtis kiekvieną valandą, kasdien pateikiama elektros rinkos dalyviams. Turėdami šią informaciją rinkos dalyviai sprendžia, kiek elektros jie „atgabens“ iš vienos ar kitos valstybės.
 
Nuo ko priklauso jungčių pralaidumai?
Pralaidumai priklauso nuo kelių veiksnių:
  • techninių linijų ir susijusių elektros įrenginių parametrų (tokių kaip laido storis, medžiaga, iš kurios jis pagamintas ir kt.);
  • oro temperatūros;
  • aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, veikiančių viename elektros perdavimo žiede (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, sutrumpinus – BRELL), galios ir jų prieinamumo, t.y. ar visomis linijomis galima naudotis, ar kažkurios jų yra remontuojamos;
  • pagaminamos elektros kiekio ir jo pokyčių visame BRELL žiede;
  • elektros suvartojimo ir jo pokyčių visame BRELL žiede.
 
Kaip oro sąlygos veikia jungčių pralaidumus?
Kylant oro temperatūrai jungčių pralaidumas mažėja.
 
Kada jungčių pralaidumai sumažėja?
Bendras elektros sistemos pralaidumas sumažėja, kai remontui išjungiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos kurioje nors BRELL žiedo dalyje. Sumažėjus pralaidumui bent vienoje jungtyje, sumažėja elektros importo į Lietuvą galimybės. Jungčių pralaidumų sumažėjimą lemia tik techninės aplinkybės ir oro sąlygos – pralaidumai mažėja kylant oro temperatūrai.
 
Kaip elektra keliauja į Lietuvą?
Elektra į Lietuvos elektros energetikos sistemą atkeliauja keliomis kryptimis: iš Rusijos per Estiją ir Latviją, iš Rusijos per Baltarusiją, iš Karaliaučiaus ir iš Šiaurės Europos per Suomiją, Estiją ir Latviją. Fizikiniai dėsniai nulemia, kad iš Rusijos per Estiją ir Latviją atkeliauja 35 proc. viso elektros srauto, o iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą atkeliauja 65 proc. viso elektros srauto. 
 
Ar per Lietuvą elektra keliauja tranzitu į kitas valstybes?
Taip. Elektros jungčių pralaidumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos taip pat naudojami tranzitu perduoti elektrą iš Rusijos į Karaliaučių ir atvirkščiai, taip pat iš Rusijos šiaurės vakarų dalies į Baltarusiją ir Rusijos centrinę dalį bei atvirkščiai. Tokiais atvejais Lietuvos elektros tinklas tarnauja tik kaip tranzitinis elektros kelias, kuriuo rusiška elektra patenka iš  Rusijos į Karaliaučių, o dalis jungčių pralaidumo „paskolinami“ elektros tranzitui į Karaliaučių. Jei Karaliaučiuje gaminama elektros mažiau nei reikia krašto poreikiams patenkinti, trūkstama elektra turi būtu atsivežta iš žemyninės Rusijos. Tokiu atveju, dalis jungčių pralaidumo išnaudojama elektros tranzitui per Lietuvą ir mažiau elektros gali patekti į Lietuvą mūsų poreikiams.
 

Elektros rinka

Nuo ko priklauso elektros kainos biržoje?
Elektros kainą rinkoje lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Pasiūla, t.y., kiek elektros yra rinkoje, priklauso nuo 3 veiksnių:
  • vietinės elektros generacijos – ar ir kiek elektros gaminama; už kokią kainą, t.y., jos  konkurencingumo lygis;
  • elektros perdavimo linijų tarp kaimyninių energetikos sistemų pralaidumų; jie skaičiuojami ir paskirstomi laikantis fizikos dėsnių ir priklauso nuo perdavimo linijų techninių galimybių ir generuojamos elektros visoje sistemoje galios ir jos pokyčių. Pralaidumais  sudaromos sąlygos importuoti tam tikrą elektros kiekį  vartojimui;
  • importuotos elektros kainos, t.y., už kokią kainą elektros tiekėjai siūlo parduoti elektrą biržoje.
Perdavimo sistemos operatorius gali turėti įtakos tik vienam iš šių veiksnių – pralaidumams.
Prekybai biržoje elektros perdavimo sistemų operatoriai turi bendrą regiono pralaidumų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką, tai aiškios taisyklės, kurios reikalingos rinkos ir sistemos funkcionavimui užtikrinti. Tokios taisyklės kaip siekiamybė yra įvardintos ir ENTSO-E, Europos perdavimo sistemų operatorių organizacijos, kuriant bendrąją Europos elektros rinką. Metodika yra viešai skelbiama „Litgrid“ interneto svetainėje
„Litgrid“ tikslas – kad į Lietuvą galėtų patekti didžiausi technologiškai įmanomi elektros srautai ir iš šiaurės, ir iš rytinių energetikos sistemų, nediskriminuojant nė vieno rinkos dalyvio ir išlaikant patikimą elektros energijos perdavimą
 
Ar visi pralaidumai išnaudojami elektrai importuoti?
Statistika rodo, kad perdavimo sistemos operatoriaus nustatomi pralaidumai išnaudojami ne visada. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. vidutinis tarpsisteminių pjūvių pralaidumas Baltijos šalyse iš Baltarusijos, Rusijos ir Karaliaučiaus į Lietuvą buvo 671 megavatas (MW), iš Estijos į Latviją – 665 MW. Per tą laiką buvo įmanoma parsiųsti į Lietuvą prekybai biržoje iš Baltarusijos, Rusijos ir Karaliaučiaus 2,95 teravatvalandės (TWh) elektros, iš Estijos į Latviją beveik tiek pat – 2,92 TWh. Tačiau faktiškai iš trečiųjų šalių buvo parsiųsta 1,56 TWh, o iš Estijos – 2,19 TWh elektros energijos.
Tai reiškia, kad net ir esant pakankamiems pralaidumams, rusiškos elektros energijos tiekėjai „neparsiveža“ iš Rusijos daugiau elektros ir neparduoda jos per biržą.
Perdavimo sistemos operatorius gali turėti įtakos nustatydamas tik nustatydamas pralaidumus, bet negali daryti įtakos visai elektros pasiūlai rinkoje. Elektros pasiūlą gali užtikrinti tik elektros generatoriai ir tiekėjai. Kaip matyti iš statistikos, net kai pralaidumams sąlygos ir sudarytos, ne visada elektros tiekėjai juos išnaudoja.
 
Ar visa importuojama elektra patenka į biržą?
Visa importuojama elektra patenka į biržą, bet ne visa per biržą parduodama elektra turi įtakos biržos kainai. Elektros tiekėjų elgesį rinkoje reglamentuoja biržos taisyklės ir reguliatorius (VKEKK). „Atsivežtą“ į Lietuvą elektrą visi tiekėjai parduoda per biržą arba dvišaliais kontraktais. Ta elektra, kuri parduodama dvišaliais kontraktais (t.y., iš anksto sudarius sutartį tarp elektros tiekėjo ir pirkėjo, kad tam tikras elektros kiekis bus parduotas už tam tikrą kainą), nedalyvauja biržos kainos formavime. Elektra, kurią elektros tiekėjai siūlo parduoti bet kam biržoje – formuoja kainą. Tai, kad kaina biržoje yra aukštesnė, nei norėtųsi pirmiausiai gali reikšti, kad:
  • elektra yra brangiau pagaminama;
  • importuojama elektra yra brangiau parduodama.
Prekyba elektros biržoje vyksta anonimiškai, todėl perdavimo sistemos operatorius neturi informacijos apie elektros kainos, dalyvaujančios biržoje,  lygį. 
Kiek Lietuva importuoja elektros energijos?
Deficitinei Lietuvos energetikos sistemai dramatiškai trūksta konkurencingos vietinės elektros gamybos. Lietuva importuoja apie du trečdalius suvartojamos elektros. Per aštuonis 2012 metų mėnesius importuota 74 proc. suvartotos elektros energijos (5,7 teravatvalandės, TWh), per aštuonis 2013 metų mėnesius – 70 proc. (5,3 TWh). Mažiau elektros importuota būtent dėl technologinių apribojimų nustatant pralaidumus, tokių kaip elektrinių ir perdavimo linijų remontų kaimyninėse sistemose. Pralaidumų ir importo  mažėjimui iš trečiųjų šalių didžiausią įtaką daro infrastruktūros, generatorių ir tinklų prieinamumas, ir ypač situacija pačioje Rusijos energetikos sistemoje: tinklų remontai ir generacijos paskirstymas sukelia žiedinius ir tranzito srautus Baltijos sistemoje ir perkrauna vidinius Baltijos elektros sistemos tinklus.
 
 

Kilmės garantijų suteikimas ir administravimas

Kas yra elektros energijos kilmės garantija?
Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:
1. Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
2. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį. 
Kokie teisės aktai reglamentuoja elektros energijos kilmės garantiją?
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos kilmės garantiją, yra šie:
Kas administruoja elektros energijos kilmės garantijas?
Atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas ir Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantijas administruoja elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
Kam gali būti suteikiama kilmės garantija?
Atsinaujinančių išteklių kilmės garantijos ir Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantijos suteikiamos tik registruotiems kilmės garantijų duomenų registre dalyviams.
Kas privalo registruotis į kilmės garantijų duomenų registrą?
Į kilmės garantijų duomenų registrą privalo registruotis gamintojai, gaminantys elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekėjai, ketinantys įsigyti kilmės garantijas, tiekėjai, norintys pripažinti kilmės garantiją, suteiktą kitoje šalyje, bei gamintojai, gaminantys elektros energiją kogeneracijos proceso metu ir norintys įgyti kilmės pažymėjimus.
Ką turi pateikti dalyvis registracijai į kilmės garantijų duomenų registrą?
Prašymą įregistruoti kilmės garantijų duomenų registre (prašymo formas galima rasti čia).
Kaip suteikiamos ir administruojamos kilmės garantijos?
Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija:
1. Gavęs leidimą gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamintojas privalo kreiptis į „Litgrid“ dėl registracijos į kilmės garantijų duomenų registrą. Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, išduodama leidimus, ir ESO, sudarydamas sutartis, gamintojams primena apie būtinybę užsiregistruoti į kilmės garantijų duomenų registrą.
2. Registracijai dalyvis turi pateikti prašymą, leidimo gaminti elektros energiją ir/ar tiekėjui išduoto veiklos leidimo ar licencijos kopiją, jei tokie leidimai ar licencijos yra privalomi pagal galiojančius įstatymus. 
3. „Litgrid“ gautą prašymą registruoja kilmės garantijų duomenų registre ir suteikia kodą.
4. Kilmės garantijų duomenų registre kaupiama, saugoma, sisteminama, atnaujinama tokia informacija: gamintojo pavadinimas, adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, pareigos, kontaktiniai duomenys, turimų licencijų ar leidimų numeriai, gamintojo ir savininko kilmės garantijų registro kodas, informacija apie įrenginius, kuriuose gaminama elektros energija.
5. Kilmės garantijų duomenų registre esančius duomenis atnaujina „Litgrid“ specialistai.
6. Kilmės garantijų duomenų registre registruotų dalyvių sąrašas skelbiamas interneto svetainėje, kuris atnaujinamas iki kiekvieno mėnesio pabaigos.
7. Ataskaitos apie per ataskaitinį mėnesį suteiktas kilmės garantijas skelbiamos čia iki kiekvieno mėnesio pabaigos.
8. „Litgrid“ specialistai per tris darbo dienas išduoda atsinaujinančių energijos išteklių kilmės pažymėjimą, patvirtinantį elektros energijos kilmę. Kilmės pažymėjimai rengiami tiems elektros rinkos dalyviams, kurie turi jiems priklausančių nepanaudotų kilmės garantijų (atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų, gaunančių VIAP išmokas, kilmės garantijos yra panaudotos). Kilmės garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios.
9. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh). Kiekvienam pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija.
10. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako rinkos dalyvis ir energijos skirstymo operatorius ESO. Apie netikslumus ar pasikeitimus būtina informuoti „Litgrid“.
 
Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija
1. Gamintojas, gaminantis elektros energiją kogeneracijos proceso metu ir norintis įgyti kilmės pažymėjimus „Litgrid“ pateikia informaciją nurodytą LR Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 patvirtintose taisyklėse. Prašymo formą galima rasti čia
 
Kaip Lietuvoje registruoti kitose valstybėse išduotas kilmės garantijas?
1. Tiekėjai, norintys kitose šalyse išduotas kilmės garantijas registruoti Lietuvos Respublikoje, turi būti registruoti Lietuvos kilmės garantijų duomenų registre. Prašymo formas registracijai galima rasti čia.
2. Tiekėjai pateikia laisvos formos prašymą įregistruoti kilmės garantiją gautą kitoje šalyje registravimui Lietuvoje.
 
 

Trečiasis Europos Sąjungos energetikos paketas

Kas yra trečiasis Europos Sąjungos energetikos paketas?
Trečiasis Europos Sąjungos energetikos paketas – direktyvų ir reglamentų rinkinys, kurio tikslas – skatinant konkurenciją sukurti maksimaliai efektyvią energijos rinką, užtikrinti vienodų europinių veiklos standartų laikymąsi dujų  ir elektros tiekimo patikimumą vartotojams.
 
Valstybės narės yra įpareigotos atskirti energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklas. Interesų konfliktų pašalinimas, konkurencingumo ir skaidrumo didinimas padės išlaikyti žemesnes kainas ir užtikrins tiekimo patikimumą ir saugumą. Atskyrus energijos gamybos ir tiekimo veiklas, tinklo operatoriai negalėtų sukurti palankesnių sąlygų savo energijos gamybos ir tiekimo bendrovėms.
 
Įgyvendinus Trečiąjį energetikos paketą visoje Europoje bus sudarytos vienodos sąlygos ir galimybės rinkos dalyviams konkuruoti laisvojoje elektros rinkoje, be kliūčių naudotis prieigomis prie elektros infrastruktūros ir efektyviai investuoti į elektros perdavimo tinklą.
 
Paketą sudaro dvi direktyvos: dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2009/73/EB), dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2009/72/EB); ir trys reglamentai:  dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (715/2009), dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (714/2009), o trečiuoju įsteigiama Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ACER  (713/2009). Šie teisės aktai priimti 2009 metų liepą.
 
Kada įsigalios trečiasis paketas?
Valstybės narės dvi direktyvas į savo nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2011 metų kovo pradžios. Tą pačią dieną įsigaliojo ir reglamentai.
 
Kokia nauda vartotojams?
Konkurencija tarp tiekėjų skatina vartotojams siūlyti geriausias kainas. Be to, trečiajame energetikos pakete nustatytas naujas trijų savaičių terminas, per kurį vartotojai gali pakeisti tiekėją. Europos Komisijos (EK) paskelbta studija parodė, kad ES vartotojai galėtų sutaupyti vidutiniškai 100 eurų per metus pasirinkę pigiausią siūlomą elektros energiją, tačiau tik 12 proc. vartotojų naudojasi galimybe pakeisti tiekėją.
 
Kas yra perdavimo sistemos operatoriai ir kodėl juos būtina reguliuoti?
Perdavimo sistemos operatoriai (PSO) yra bendrovės, eksploatuojančios tinklus, per kuriuos transportuojamos dujos ir elektra. Elektra perduodama dažniausiai aukštos įtampos linijomis. Dujos gabenamos didžiaisiais vamzdynais. Perdavimo tinklai yra natūralios monopolijos, todėl jas būtina reguliuoti. 
 
Kodėl reikia atskirti perdavimo tinklų veiklas?
Veiklų atskyrimo tikslas yra užkirsti kelią bendrovėms, gaminančioms, perduodančioms ir tiekiančioms energiją, pasinaudoti savo išskirtine padėtimi neleidžiant arba apsunkinant konkurentų prieigą prie tinklo.
 
Kam reikalinga Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ACER?
Kuriant ES vidaus rinką tapo akivaizdu, kad visai ES rinkai prižiūrėti neužteks nacionalinių reguliavimo institucijų. Todėl buvo nuspręsta įsteigti nuo Europos Komisijos, nacionalinių vyriausybių ir energetikos įmonių nepriklausomą organizaciją.
 
ACER rengia bendras tarpvalstybinių dujotiekių ir elektros tinklų eksploatavimo rekomendacijas, peržiūri ES nacionalinių dešimties metų tinklo plėtros planų įgyvendinimą, prižiūri vidaus rinką – mažmenines kainas, vartotojų teisių laikymąsi, vertina, kaip užtikrinama prieiga prie tinklo atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintai elektrai. Kiekvienais metais agentūra skelbia savo ataskaitą ir gali siūlyti Europos Komisijai ir Europos Parlamentui priemones, kurios prisideda prie vidaus rinkos kūrimo.
 
Ar „Litgrid“ atitinka ES trečiojo energetikos paketo reikalavimams?
Taip. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ atitinka Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą. Vadovaujantis trečiojo energetikos paketo nuostatomis, įpareigojančiomis valstybes nares atskirti elektros perdavimo veiklą nuo elektros ir dujų gamybos bei skirstymo veiklų, „Litgrid“ sertifikavimo procedūra užbaigta 2013 m. rugpjūčio 27 d. Tuomet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog „Litgrid“ perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros gamybos ir tiekimo įmonių pagal Elektros energetikos įstatymą yra tinkamai įgyvendintas ir bendrovė paskirta perdavimo sistemos operatoriumi. „Litgrid“ išduota neterminuota perdavimo veiklos licencija.
 
Šis sprendimas reiškia, jog tiek nacionalinis reguliatorius, tiek Europos Komisija oficialiai pripažino bendrovės visišką atitikimą ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose elektros perdavimo sistemos operatoriui keliamiems veiklos atskyrimo, skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimams.
 
Įgyvendinus Trečiąjį energetikos paketą visoje Europoje bus sudarytos vienodos sąlygos ir galimybės rinkos dalyviams konkuruoti laisvojoje elektros rinkoje, be kliūčių naudotis prieigomis prie elektros infrastruktūros ir efektyviai investuoti į elektros perdavimo tinklą. Užbaigus ilgai trukusį ir svarbų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo procesą konstatuota, kad „Litgrid“ atitinka iškeltus reikalavimus ir yra pripažintas, kaip skaidrus, patikimas ir interesų konfliktų nevaržomas Europos elektros ūkio dalyvis.
 
Pažymėtina, kad Lietuva pasirinko griežčiausią nuosavybės atskyrimo modelį. 2013 m. rudenį, įskaitant Lietuvą, buvo sertifikuota 19-a iš 41 Europos elektros perdavimo sistemų operatorių.
 
 
Į viršų