Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemų sinchroniškas darbas kontinentinės Europos tinkle (toliau- KET) – svarbiausias elektros energetikos sistemos strateginis tikslas įvardytas Nacionalinėje energetikos strategijoje.
2010 metų sausį Rygoje vykusiame trijų Baltijos PSO susitikime susitarta dėl bendro šešių ENTSO-E perdavimo sistemų operatorių (Litgrid (Lietuva), PSE-Operator (Lenkija), Amprion (Vokietija), Transpower (Vokietija), Elering (Estija) ir Augstsprieguma tikls (Latvija)) dalyvavimo prisijungimo prie KET variantų galimybių studijos atlikime.
2010 metų rugsėjį Briuselyje įvykusiame TEN-E finansinės paramos komiteto posėdyje pritarta trijų Baltijos šalių integracijos į ES vidaus elektros rinką studijos finansavimui, tam skiriant 950 tūkst. EUR. Paramos gavėjai - Litgrid, Augstsprieguma tikls ir Elering OÜ. 2012 metų balandį Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO pasirašė sutartį su galimybių studiją atliksiančia Švedijos įmone „Gothia Power AB“. Studija bus baigta iki 2013-ųjų rudens. 2012 metų gegužę LR Vyriausybė ir Seimas pritarė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos sistemas įstatymo projektui. Šiuo metu įgyvendinami tarptautiniai jungčių projektai LitPol Link ir NordBalt sujungs Lietuvą su Lenkijos ir Švedijos elektros sistemomis. Iki 2015-ųjų metų pabaigos planuojama visiškai pabaigti numatytus NorBalt jungties darbus, taip pat pradėti eksploatuoti pirmąją LitPol Link jungties liniją. Tuo pačiu metu vykdomi Lietuvos elektros perdavimo tinklo stiprinimo darbai: 2010 metų gruodžio mėnesį į Lietuvos energetikos sistemą įjungta 330 kV Bitėnų elektros skirstykla, statoma Klaipėdos–Telšių elektros perdavimo linija, rekonstruojamos Alytaus, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos pastotės. Daugiau informacijos apie Baltijos jūros regiono infrastruktūros projektus. | 
