Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai Kas yra „Litgrid“? Koks jo vaidmuo Lietuvos elektros energetikos sistemoje? „Litgrid“ - Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą. „Litgrid“ atsako už šalies elektros sistemos vientisumą ir suderinamumą: užtikrina patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą; palaiko elektros gamybos ir vartojimo balansą; sudaro sąlygas prekybai elektros energija, pagaminta atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių elektros energijos gamintojų. Kiek žmonių dirba „Litgrid“? Šiuo metu (2011 liepa) – 205 žmonės. Trys ketvirtadaliai darbuotojų – patyrę inžineriai, užtikrinantys sklandžią perdavimo sistemos veiklą.
Kiek kainuoja „Litgrid“ teikiama elektros energijos perdavimo paslauga? Elektros energijos perdavimo paslauga vartotojams kainuoja 2,32 ct/kWh (be PVM).
Iš ko susideda galutinė elektros energijos kaina? Elektros energijos kainą sudaro kelios dedamosios: gamybos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP), perdavimo sąnaudos, t. y. elektros transportavimas aukštos įtampos elektros linijomis ir kabeliais, skirstymo sąnaudos – elektros patiekimas gyventojams ir įmonėms vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei tiekimo – prekybos ir elektros energijos patiekimo vartotojams administravimo sąnaudos ir PVM. Dar detaliau apie elektros kainos dedamąsias - http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/.
Kas yra teigiamas arba neigiamas elektros energijos balansas? Elektros negalima sukaupti, taigi, kiekvienu laiko momentu visų vartotojų suvartotas elektros energijos kiekis turi būti lygus visų elektrinių pagamintam elektros energijos kiekiui. Jei šalyje elektros energetikos sistemos suvartojimas yra didesnis už gamybą, elektros energijos balansas yra neigiamas, o sistema yra deficitinė ir trūkstama elektros energija turi būti importuojama iš kaimyninių elektros energetikos sistemų. Jei elektros energetikos sistemos suvartojimas yra mažesnis už gamybą, tuomet elektros energijos balansas yra teigiamas. Tokiu atveju perteklinė elektros energija yra eksportuojama kaimyninėms elektros energetikos sistemoms.
„Litgrid“ įkurtas vykdant ES energetikos paketų reikalavimus. Kuo skiriasi I, II ir III paketai? Pirmoji elektros energijos sistemos direktyva, ES priimta 1996 m., numatė tiekėjų rinkos liberalizavimo priemones. Buvo nuspręsta mažinti suvaržymus, trukdančius vartotojams pasikeisti savo tiekėją. Be to, buvo įteisinti nepriklausomi reguliuotojai, ėmęsi stebėti ES elektros energijos rinkas. Įgyvendinus I-ąjį paketą, sumažėjo elektros energijos kainos, išaugo paslaugų standartai, padidėjo konkurencingumas. Antrojoje direktyvoje, ES priimtoje 2003 m., daugiausiai dėmesio buvo skiriama rinkų atvirumui. Buvo pabrėžtas tolesnis teisinis ir funkcinis perdavimo ir skirstymo operatorių išskaidymas, viešųjų paslaugų bei vartotojų apsaugos vertinimo mechanizmų sukūrimas ir įtvirtinimas. Įgyvendinus II-ąjį reikalavimų paketą, susiformavo tikroji elektros energijos kaina laisvoje rinkoje. Daugelis Europos vartotojų pajuto naudą dėl geresnės paslaugų kokybės ir galimybės pasirinkti paslaugų tiekėją iš keleto šias paslaugas teikiančių įmonių. Trečiasis paketas, ES priimtas 2009 m., numato visišką gamybos ir tiekimo įmonių atskyrimą nuo perdavimo tinklų. Jame pabrėžiama būtinybė palengvinti tarptautinę prekybą elektros energija, užtikrinti efektyvesnį nacionalinį reguliavimą ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir investicijas. Įgyvendinus III-iojo energetikos paketo reikalavimus, bus užtikrintas didesnis tinklo valdymo ir perdavimo sistemos skaidrumas. 2011 metais pabaigus Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarką jis visiškai atitiks III-iojo ES energetikos paketo reikalavimus. Prie 330-110 kV tinklo norėčiau prijungti naują elektros energiją generuojantį šaltinį. Ką turėčiau žinoti? Atsižvelgiant į planuojamo objekto vietą, pagal elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie 330-110 kV perdavimo tinklo galimybių žemėlapį, skelbiamą „Litgrid“ tinklalapyje, reikėtų pasitikslinti prijungimo galimybes prie esamo tinklo. Tada – kreiptis išankstinių projektavimo sąlygų telefonu +370 5 278 25 03 arba elektroniniu paštu ramunas.ponelis@litgrid.eu. Gavus išankstines projektavimo sąlygas reiktų apsispręsti dėl tolesnio projekto vykdymo ir, nusprendus vykdyti projektą, kreiptis leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus į Lietuvos Respublikos Energetikos ministeriją.
Kokia energija laikoma alternatyvia energetika? Kokio tipo alternatyviosios elektros energijos elektrinės gali būti prijungtos prie sistemos? Alternatyvioji energetika – tai tokia energetika, kuri užtikrina reikalingos rūšies energijos gavimą iš neiškastinio kuro. Prie elektros energetikos sistemos gali būti prijungiamos įvairaus tipo alternatyvios elektrinės, kurios atitinka ir gali užtikrinti sistemos keliamus reikalavimus.
Kas nustato, kas gali, o kas – ne – prisijungti prie elektros energetikos sistemos? Prie elektros energetikos sistemos gali prisijungti visi, kurie įvykdo tinklo operatoriaus ir savininko pateiktas projektavimo sąlygas bei gauna leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iš Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos.
Kas prižiūri, kad elektros energetikos rinkos dalyviai nebūtų diskriminuojami? Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (sutrumpintai - VKEKK).
„Litgrid“ vykdo „Atitikties programą“. Kas tai? „Litgrid“, kaip perdavimo sistemos operatorius, veikiantis vertikalios integracijos įmonių grupėje, privalo savo veiklą organizuoti taip, kad patronuojanti bendrovė ar jos antrinės įmonės jokia apimtimi, nepriklausomai nuo galimų interesų elektros energetikos sektoriuje, neįgytų jokio nepagrįsto pranašumo kitų elektros energijos rinkos dalyvių ar elektros energijos perdavimo tinklų naudotojų atžvilgiu ir nevaržytų jokių perdavimo sistemos operatoriaus teisių ir pareigų. Tam yra skirta vadinamoji Atitikties programa, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti perdavimo tinklų naudotojų nediskriminavimą, taikytinų norminių teisės aktų nustatyta tvarka visiems perdavimo tinklų naudotojams sudarant vienodas nediskriminacines prieigos prie perdavimo tinklų ir pasinaudojimo perdavimo tinklais sąlygas.
Iš ko „Litgrid“ uždirba pajamas? „Litgrid“ pajamas uždirba teikdama elektros energijos perdavimo (apie 24 proc. visų pajamų), galios rezervavimo paslaugas (apie 6 proc. visų pajamų), viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP, apie 62 proc. visų pajamų), parduodama balansavimo ir reguliavimo elektros energiją (apie 8 proc. visų pajamų). Bendrovės finansiniams rezultatams svarbiausios pajamos – pajamos už elektros energijos perdavimą, nes jos skiriamos įmonės veiklai palaikyti ir vystyti (veiklos sąnaudoms kompensuoti, energetinių įrenginių modernizavimui ir plėtrai). Likusios pajamos (už galios rezervavimą, už VIAP) – tai lėšos, kurias bendrovė surenka, tačiau grąžina gamintojams už jų suteiktas paslaugas ir iš to neuždirba jokios pelno maržos. Nuo 2011 metų dalį VIAP lėšų bendrovė nustatyta tvarka skiria strateginių projektų vystymo finansavimui.
„Litgrid“ yra ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) narė. 2008 metais įsteigta organizacija vienija 42 elektros perdavimo sistemų operatorius iš 34 šalių. „Litgrid“ aktyviai išnaudoja narystę ENTSO-E įgyvendindama Lietuvos elektros rinkos integravimo su Baltijos jūros valstybių elektros tinklais ir kontinentinės Europos elektros perdavimo sistema veiksmų planą.
Kas yra TYNDP planas? Kuo jis svarbus Lietuvai? ENTSO-E yra ES įpareigota sukurti ir kas dvejus metus atnaujinti dešimtmetį elektros perdavimo tinklų vystymo planą (angl. Ten Year Network Development Plan, TYNDP), siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas greitai priimti sprendimus visos Europos ir jos regionų lygmenyje. 2010 metų birželio 30 dieną asociacija paskelbė pirmąjį dešimties metų tinklų vystymo planą – išsamiausią visos Europos elektros energijos tinklų vystymo projektų sąrašą, apimantį daugiau nei 450 projektų, ir aiškiai nubrėžė tolimesnes bendro Europos tinklo vystymo gaires. „Litgrid“ į dešimties metų tinklų vystymo planą įtraukė devynis svarbiausius šalies energetikos plėtros projektus, tarp kurių – elektros jungtys su Švedija ir Lenkija ir vidaus tinklo stiprinimo darbai, numatyti atlikti iki 2020–ųjų. „Litgrid“ į 10 metų tinklų vystymo planą įtraukė devynis svarbiausius šalies energetikos plėtros projektus, tarp kurių – jungtys su Švedija ir Lenkija, Bitėnų skirstomasis punktas, 330 kV elektros linija Klaipėda–Telšiai ir kitų vidaus tinklo linijų plėtra, siekianti 2020 metus.
Apie kokius strateginius elektros energetikos projektus vis girdžiu kalbant?
Į Nacionalinę Energetikos strategiją įtraukti šie projektai: prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo, elektros jungtys su Švedija bei Lenkija ir Bendros Europos elektros rinkos sukūrimas. „LitPol Link“ jungtis – kas tai?
Tai tarptautinė elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. „NordBalt“ jungtis – kas tai?
Tai tarptautinė elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas. Kas yra kontinentinės Europos tinklas?
Tai žemyninėje Europoje veikianti bendra elektros energetikos sistema, jungianti skirtingų Europos šalių tinklus. Kokią naudą Lietuvai atneš „NordBalt“ elektros jungtis?
Ši tarptautinė elektros jungtis leis mums prekiauti elektra su Skandinavijos valstybėmis. Kokią naudą Lietuvai atneš „LitPol Link“ jungtis?
Ši tarptautinė elektros jungtis leis Lietuvai tapti Vakarų Europos energetinės sistemos dalimi ir prekiauti elektra su Vakarų Europos valstybėmis. Kas yra sinchronizacija?
Tai į vieną sistemą sujungtų elektros generatorių darbas vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu. Kiek elektros energijos Lietuva šiuo metu importuoja?
Lietuva suvartojamos elektros energijos importuoja daugiausiai visoje Europoje, 2011 metais importavome beveik 70 proc. suvartotos elektros. Kiek Lietuvai reikalingos elektros energijos pasigaminame patys?
Nors techniškai galėtume pasigaminti daugiau, dauguma šalyje veikiančių elektros generatorių yra seni ir neefektyvūs, todėl Lietuva pasigamina tik apie 30 proc. suvartojamos elektros. Kokias galimybes atvers Lietuvos įsijungimas į elektros biržą „Nord Pool Spot“?
Didelė birža – tai kaip didelis prekybos centras: pasirinkimas didesnis, ir laimi pasiūlęs mažiausią kainą. „Nord Pool Spot“ biržoje dalyviams užtikrinamos skaidrios bei konkurencingos elektros kainos. Ar Rusija galės naudotis nutiestomis jungtimis elektros energijos tranzitui per Lietuvą į Vakarus?
Ne. Lietuvoje veikia elektros birža, kas iš esmės panaikina komercinį elektros tranzitą. Rusija, norėdama pasiųsti elektros energiją per Lietuvą į kitas valstybes, visų pirma turi ją parduoti biržoje. | 
